Oficialiai šis nutarimas bus paskelbtas 2021-ųjų liepos 1 dieną, tad iki tol Seimas galės priimti reikalingas įstatymo pataisas, o ateinančių metų biudžeto peržiūrėti nereikės.
Pasak KT, valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimą įstatymu turi reglamentuoti Seimas, o ne Vyriausybė, nes valstybės parama mokslui yra susijusi su Konstitucijoje numatytų mokslų ir tyrimų laisvės bei aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimu.
KT taip pat pabrėžė, kad, pagal Konstituciją, valstybės turtas valdymo ir naudojimo tvarką nustato įstatymas, o ne poįstatyminiai aktai.
Teismo vertinimu, nors Seimas ir gali pavesti Vyriausybei detalizuoti ir sukonkretinti įstatyme įtvirtintą biudžeto lėšų skyrimo tvarką, tačiau negali jai perleisti viso šios tvarkos nustatymo, nes to neleidžia Konstitucijoje įtvirtintas valdžių pasidalijimo principas.
„Jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“, – rašoma pirmadienį paskelbtame KT pranešime.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėjo ir 2017 metais Vyriausybės patvirtintą MTEP ir meno veiklos vertinimo tvarką, kurioje nurodoma, pagal kokius kriterijus turėtų būti vertinama 2015-2017 metais universitetų ir institutų vykdyta veikla.
Šiame Vyriausybės nutarime taip pat nustatyta, kad 2018 metais palyginamasis penkerių metų MTEP ir meno veiklos vertinimas turi būti atliekamas pagal naujus, tais metais negaliojusius kriterijus.
Anot KT, šis reglamentavimas prieštarauja principui, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį ir pažeidžia teisinės valstybės principą, kad įstatymais turi būti nustatomas aiškus, suprantamas ir neprieštaringas reguliavimas.
Laikantis šio reguliavimo, iš mokslo ir studijų įstaigų taip pat atimamas tinkamas laikotarpis pasiruošti naujiems reikalavimams.
Nutarime Teismas taip pat pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentai negali būti vertinami vien tik formaliais kiekybiniais kriterijais, tokiais kaip – darbų paskelbimo šaltinis ar kalba, publikavimas leidiniuose.
Anot teismo, valstybės institucijos privalo vertinti ir pačią darbų esmę, jų turinį bei poveikį.
KT pripažinus, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir paskelbus tai įtvirtinantį nutarimą toks įstatymas nebegali būti taikomas, tad Teismui paskelbus nutarimą iškart, atsirastų biudžeto lėšų skyrimo MTEP ir meno veiklai reguliavimo vakuumas.
Atsižvelgdamas į tai, kad naujų teisės aktų priėmimui reikia laiko ir jie yra susiję su valstybės biudžeto planavimu, KT šį nutarimą Teisės aktų registre oficialiai paskelbs po daugiau nei pusės metų.
Į Konstitucinį Teismą dėl šių įstatymų nuostatų įvertinimo kreipėsi administracinę bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
