Ministrų kabineto nuomone, toks reguliavimas galbūt prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl lyties ar neįgalumo.
Pasak Vyriausybės kreipimosi, „valstybės tarnybos sritis – labai plati, o pareigos valstybės tarnyboje gali būti nesusijusios su atitinkamais įgūdžiais, kuriuos asmuo įgyja tik atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą, dalyvaudamas baziniuose kariniuose mokymuose ar atlikdamas alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ar reikalavimu būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, baigti bazinius karinius mokymus ar atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Be to, pažymima, kad neatlikta karinė tarnyba savaime nereiškia, kad asmuo neturi ar negali įgyti būtinų būtinų įgūdžių.
Iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu kilo, kai pavasarį vykusiame konkurse į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo pareigas trys pretendentai – du vyrai ir moteris – surinko vienodą balų skaičių.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje.
Vienodą balų skaičių gegužę vykusiame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo konkurse surinko Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė, šios ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėjas Algis Baležentis.
G.Kimtys vienintelis pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis atliko karinę tarnybą. Tačiau jis nebuvo paskelbtas konkurso laimėtoju, pareigūnams suabejojus skundžiama įstatymo nuostata.