Grupės Seimo narių kreipimąsi KT nagrinės be eilės, argumentuodamas, kad pagal susiklosčiusią prašymų nagrinėjimo praktiką ginčai dėl įstatymų, reguliuojančių rinkimų į valstybės ir savivaldybių atstovaujamąsias institucijas santykius, konstitucingumo paprastai yra nagrinėjami ne eilės tvarka.
Ar šį pavasarį parlamentarų patvirtinti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai, KT nagrinės grupės Seimo narių prašymu.
Grupės Seimo narių kreipimasis paprastai nenagrinėjamas pirmumo tvarka, kol byla ji pasiekia teismo salę laukti tenka apie porą metų.
Ginčijamas pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus, Seimas priėmė šių metų kovą. Dėl jų konstitucingumo grupė parlamentarų į KT kreipėsi gegužę.
Į KT kreipęsi Seimo nariai primena KT 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Pasak pareiškėjų, ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia kandidatuoti į Seimą praėjus ketveriems metams po apkaltos, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai konstitucinei apkaltos doktrinai.
Seimo narių grupei atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje paskirti Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Burba ir Algimantas Salamakinas.
Anksčiau Seimo rinkimų įstatymas nustatė, kad asmuo, kurį parlamentas per apkaltos procesą pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą, tačiau tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
Seimas, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus. Šios pataisos atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose šį spalį, dar jos ateityje gali būti aktualios iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą, Konstitucija nebuvo keičiama, o pataisų kritikai tvirtino, jog be Konstitucijos pataisų toks reguliavimas prieštaraus pagrindiniam šalies įstatymui.
