Vilniaus apygardos teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Žalos atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą, todėl ne visi asmenys, patyrę žalą, turi teisę į jos atlyginimą.
Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.
Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.
Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.
Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo bei glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.
