Jis pareiškė, kad Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, tai yra tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.
„Prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai (ar pritarti jai iš dalies), iš Konstitucijos Seimui kyla pareiga įvertinti, ar minėtos komisijos išvadoje suformuluoti pasiūlymai yra suderinami su Konstitucija, ar jais nėra pažeidžiami iš konstitucinių atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės principų kylantys reikalavimai“, – rašoma KT nutarime.
Anot jo, minėtos komisijos išvadomis paneigiama oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atskleista konstitucinė apkaltos instituto samprata. Remianti komisijos išvadomis, Seimui būtų suteikti Konstitucijoje nenumatyti įgaliojimai ir perimti KT įgaliojimai.
„Nutarime nusprendus, kad pagal Konstituciją Seimas 2015 metų gruodžio 23 dieną nutarimo 1 straipsniu negalėjo pritarti toms Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados nuostatoms, kuriose suformuluoti minėti pasiūlymai, konstatuota ir tai, kad Seimas minėtu nutarimu negalėjo pritarti visai tokiai šios komisijos išvadai be išlygų“, – rašoma Konstitucinio Teismo pranešime.
Dabar jau kadenciją baigęs Seimas praėjusių metų pabaigoje nutarimu patvirtino laikinosios komisijos tyrimo išvadas, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo R.Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu. Komisija buvo suburta tuomet valdančiojoje daugumoje buvusių „tvarkiečių“ iniciatyva, opozicija jos veikloje nedalyvavo, komisijai keliamus tikslus pavadinusi absurdiškais.
Į KT dėl nutarimo, kuriuo bandoma reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį europarlamentarą R.Paksą, kreipėsi grupė konservatorių.
Komisijos išvadose taip pat sakoma, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, o „komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Šią normą ketvirtadienį KT vėl priminė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
