Į KT dėl 2008 metais Seimo patvirtintos šeimos koncepcijos kreipėsi grupė parlamentarų, teigiančių, jog nutarimu patvirtinęs minėtą dokumentą Seimas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu.
Pareiškėjai taip pat ginčija šeimos koncepcijoje įrašytą šeimos apibrėžimą per santuoką.
„Mes kreipėmės į jus, nes manome, kad šeimos koncepcija, patvirtinta Seimo nutarimu, ir apibrėžusi šeimos sampratas, prieštarauja Konstitucijai, kadangi pati koncepcija, poįstatyminis teisės aktas, nesuderintas su įstatymais“, – antradienį Konstituciniame Teisme sakė vienas pareiškėjų socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Seimas 2008 metais priėmė daug aistrų sukėlusią – konservatyvių politinių jėgų giriamą, o liberalių ir socialdemokratinių peikiamą koncepciją, kuria šeima pripažįstami tik gyvenantys santuokoje.
„Sakyti, kad Konstitucija suponuoja galimybę šeimą sudaryti tik per santuoką, mano manymu, yra neteisinga. Teiginys, kad Konstitucijoje yra neatsiejamas santuokos ir šeimos ryšys, nėra pagrįstas, todėl mes manome, kad koncepcija ir pagal formą, ir pagal sąvokos – šeimos, darnios šeimos – prieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Kitas pareiškėjas socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, jog koncepcijos iniciatoriai siekia, kad „būtų prisilaikoma bažnytinės tvarkos“. Pasak jo, koncepcijos sąvokos yra diskriminacinės, nes jose kalbama apie paramą koncepcijos apibrėžtuose rėmuose sudarytoms šeimoms.
„Tai, ko siekia mūsų oponentai – prisilaikyti bažnytinės tvarkos. Kai sąvokų aiškinimuose oponentai kalba apie tai, kad šitos sąvokos yra orientacinės, siekis skatinti šeimos modelį, pacituosiu jų prieštaravimą – kad valstybė, atsižvelgdama į galimybes, gali skatinti tam tikrą šeimos formą, atspindinčią visuomenės vertybes“, – kalbėjo A.Sysas.
Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra
Tuo tarpu koncepcijos gynėjai tvirtino, jog analizuojant sistemiškai Konstitucijoje matyti šeimos ir santuokos tiesioginė sąsaja. Jie tvirtino būtent tokį šeimos modelį susiformavus istoriškai bei tradiciškai, kurį reikia puoselėti siekiant, kad išliktų tauta.
„Iki koncepcijos tai (šeimos sąvoka – red.) nebuvo apibrėžta, nors sistemiškai žiūrint kaip viskas susidėlioja, šiuo atveju, man atrodo, kad Konstitucija įtvirtina, kad šeimos institutas kyla iš santuokos“, – KT posėdyje sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas konservatorius Stasys Šedbaras.
Jo teigimu, koncepcijoje įtvirtinta „vakarietiška krikščioniška šeimos samprata“, ir ji rodo „akivaizdų valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais atsigręžti į mūsų ateitį, išlikimo galimybes“.
Koncepciją rengusios darbo grupės vadovė valstietė liaudininkė Rima Baškeinė tvirtino, jog šeimos koncepcija nėra Bažnyčios inspiruotas dokumentas.
„Tai nėra Bažnyčios parengtas dokumentas, tai įvairių visuomenės grupių inicijuotas dokumentas, su vieninteliu tikslu – atskleisti šeimos vertę, kalbėti apie atsakingą motinystę, atsakingą tėvystę“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji pabrėžė, jog koncepcijos rengėjai, pažymėdami šeimos ir santuokos svarbą, siekė pabrėžti gyvenimo šeimoje privalumus, ir tai yra „šeimos politikos siekiamybė, nukreipta į saugumą vaiko gyvenime“, ir parodo valstybės skatinamą šeimos modelį.
Iš Konstitucinio Teismo teisėjų parlamentarė sulaukė klausimų, ar tai, jog koncepcija įtvirtina valstybės skatinamą šeimos sampratą, suponuoja, jog gali būti ir kitokių šeimos modelių, taip pat – kaip apibrėžti ir kodėl koncepcijoje neapibrėžta tokios bendro gyvenimo formos, kai vaikus kartu augina nesusituokę asmenys ar vienas iš nesusituokusių tėvų.
Viešame posėdyje išklausę koncepciją ginčijančius pareiškėjus bei jų oponentus, uždavę klausimus, Konstitucinio Teismo teisėjai sėda rašyti nutarimo.
Kaip viešame posėdyje informavo KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, bylą išnagrinėti ir paskelbti nutarimą Teismas gali po poros savaičių.
KT nagrinėjama Šeimos koncepcija parlamentas pirmą kartą Lietuvos teisėkūros istorijoje patvirtino ne tik šeimos sąvoką, bet ir apibrėžė, kas laikoma darnia, išplėstine ar nepilna šeima.
Iki šiol įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta – Konstitucija numato, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra atskirai nurodoma, kas yra šeima, ir kokia ji.
Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.
Sąvoka „šeima“ pirmą kartą apibrėžta tik KT nagrinėjamoje Valstybinėje šeimos koncepcijoje, kurioje šeima laikoma tik santuokoje gyvenantys žmonės. Kaip nepilna šeima koncepcija apibrėžia tokią, kurioje „santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat yra parengusi Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo jau įstatymo lygmeniu siūloma įtvirtinti, kad šeima – tai sutuoktiniai. Projektas šeimos sąvoką apibrėžia kaip „sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų kūdikių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo 4 kartus – nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis – 35,1 procento.
