Grupė Seimo opozicijai priklausančių parlamentarų KT apskundė 2019 metų rugpjūčio 20 dieną Seimo priimtą protokolinį nutarimą „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“.
Seimo narių vertinimu, pagal Konstituciją ir nauja Vyriausybė, ir Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, iš naujo įgaliojimus veikti Seime gali gauti vieninteliu būdu – kai Seimas pritaria jos programai.
Anot skundo, Seimas neturi diskrecijos įstatyme ar Seimo statute nustatyti kokį nors kitą būdą, kuriuo Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.
Jų teigimu, parlamentarai Seimo statute gali nustatyti tik Vyriausybės programos svarstymo procedūras.
Taip pat teigiama, kad Seimo valia suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti gali būti išreikšta priimant Seimo nutarimą, o ne protokolinį nutarimą.
Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų pernai S. Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.
Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo S. Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.
Pernai liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, Vyriausybės nariais tapo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai – vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė, pakeitusi Eimutį Misiūną. Žemės ūkio ministru vietoj „valstiečio“ Giedriaus Surplio tapo „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.
Įgaliojimai S.Skvernelio vadovaujamam Ministrų kabinetui suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.
Opozicijos politikai teigė, kad parlamentas turėjo taikyti ilgesnę Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą.