KT pažymėjo, kad referendumas turi būti organizuojamas pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos organizuojami rinkimai į politines atstovaujamasias institucijas.
Siekiant nustatyti tikrąją tautos valią, užtikrinti demokratinių sprendimų priėmimo procesą, proceso skaidrumą ir sąžiningumą, referendumas turi vykti tik vieną dieną, konstatavo KT.
„Referendumas ir rinkimai turi bendrą konstitucinį pagrindą – rinkimai vyksta vieną dieną, bet kurie, beje. Lygiai taip pat ir referendume turi būti pagrindinė referendumo diena, kurią balsuojama visuotinai, viena“, – pasibaigus posėdžiui pažymėjo KT pirmininkas Dainius Žalimas.
D.Žalimas: nustatytas reglamentavimas – unikalus
Seimas, skelbiantis referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo, anot jo, turės tą dieną parinkti, o tai reiškia, priimti naują Seimo nutarimą.
D.Žalimas taip pat pažymėjo, kad pasaulyje nėra tokios praktikos referendumą organizuoti kelias dienas su pertrauka, tad Seimo spalį nustatytas reglamentavimas skelbiant referendumą dėl dvigubos pilietybės – unikalus.
KT pirmininko tikinimu, Seimas negali turėti diskrecijos savo nuožiūra skirstyti referendumų į patinkančius ir nepatinkančius, ir vieniems skirti vieną dieną, o kitiems ir kelias.
„Referendumas, kuris yra numatytas dėl Konstitucijos 12 straipsnio, tai yra, dėl pilietybės, iš esmės galėtų vykti jei Seimas nustatytų Konstitucijos reikalavimus atitinkančią referendumo dieną, tai yra, vieną referendumo dieną“, – dėstė D.Žalimas ir pridūrė, kad ta diena turi būti intervale nuo 2–8 mėnesių nuo priimto Seimo nutarimo.
Kartą, kai sprendėme narystės Europos Sąjungoje klausimą, Lietuvoje vyko dviejų dienų referendumas. D.Žalimas teigė, kad pagrindo tai ginčyti nėra.
„Jeigu 2003 metais būtų vertinama, aišku, negaliu pasakyti kokios būtų padarytos išvados, bet KT aiškiai pabrėžia vieną paprastą dalyką – anksčiau vykusių referendumų santykiai yra seniai pasibaigę, jų ginčyti nėra jokio konstitucinio pagrindo. Juo labiau nėra jokio konstitucinio pagrindo ginčyti [...] referendumo rezultatų“, – teigė jis.
A.Širinskienė: referendumas dėl pilietybės planuojamas gegužės 12-ąją
Posėdyje, kuriame KT skelbė sprendimą dėl Seimo nutarimo atitikimo Konstitucijai, dalyvavo konservatorius Stasys Šedbaras, socialdemokratas Julius Sabatauskas. Valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininkė Agnė Širinskienė posėdyje nepasirodė.
Anot jos, kol kas LVŽS nesvarsto dėl referendumo datos šaukti neeilinę Seimo sesiją. A.Širinskienės manymu, greičiausiai bus bandoma referendumą rengti gegužės 12 dieną – kartu su referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir pirmuoju prezidento rinkimų turu.
„Siūlysime gegužės 12 dieną skelbti referendumą, o Seimas, kaip žinote, pagal Referendumo įstatymą, turi sprendimą priimti likus dviem mėnesiams iki referendumo. Tai Seimas netgi ir turi laiko tai padaryti jau kitą, pavasario sesiją, kuri prasidės kovo 10 dieną“, – 15min dėstė A.Širinskienė.
Jos teigimu, pirmojo, o ne antrojo prezidento rinkimų turo metu referendumą planuojama skelbti dėl to, kad tądien esą prie balsadėžių ateis daugiau rinkėjų.
„Jūs puikiai žinote Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, kad referendumas, kuris vyksta kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu, turėtų sulaukti didesnio žmonių dalyvaujančių skaičiaus. Paprastai per pirmąjį turą, pirmąją dieną, susirenka statistiškai daug daugiau žmonių nei per antrąjį. Manau, logiška turint tokią aukštą referendumo kartelę rengti referendumą pirmąją dieną. Matematika lemia“, – argumentavo A.Širinskienė.
Gegužės 12-ąją jau yra numatytas vienas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tačiau A.Širinskienė nemano, kad vienas referendumas, kuriuo siekiama išplėsti Lietuvos piliečių gretas prieštaraus kitam, kuriuo mažinamas piliečių atstovavimas Seime.
„Nematau jokios dviprasmybės. Nematau dėl tos priežasties, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas yra susijęs bendrai su viešojo sektoriaus mažinimu ir, jei yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, o kai kur jis labai ženkliai mažėja, tai nelabai suprantu, kodėl Seimo nariai yra tam tikra šventa karvė, kur skaičiaus mes negalėtume mažinti“, – kalbėjo Seimo narė.
R.Karbauskis: manau agituos kandidatai į prezidentus
Jos kolega „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis svarstė, kad Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo galima būtų priimti kovo 10-ąją. Politikas tikino, kad valdantieji sieks padaryti „viską, kas priklauso“, jog referendumas dėl pilietybės įvyktų.
R.Karbauskis taip pat išreiškė viltį dėl aktyvaus kandidatų į prezidentus vaidmens agituojant piliečius ateiti prie balsadėžių.
„Manau, kad pagrindiniai kandidatai prezidento rinkimuose aktyviai agituos. Manau, kad politikai padės visus interesus į šalį“, – BNS kalbėjo jis.
Kad referendumas įvyktų, už dvigubos pilietybės įteisinimą turėtų balsuoti daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų.
R.Karbauskis svarstė, kad net jei aktyvumo nepakaks, dauguma pasisakys „už“ ir tai taps pagrindu svarstymuose dėl galimo referendumo kartelės keitimo.
„Jei bus akivaizdu, kad problema susijusi su emigracija, demografija, tai bus aiškus argumentas KT tai vertinti“, – kalbėjo politikas.
S.Šedbaras kvestionuoja ir kito referendumo teisėtumą
Po KT posėdžio su žurnalistais kalbėjęs konservatorius S.Šedbaras teigė manantis, kad penktadienį paskelbtas nutarimas įeis į konstitucinės jurisprudencijos istoriją ne tik šių dienų kontekste.
„Yra aiškiai pasakyta [...], kad tiek rinkimai, tiek referendumas tam, kad būtų tikroji valia, nebūtų iškreipta, nebūtų abejonių, turi vykti vieną dieną. Antras dalykas, labai svarbus, kad referendumas negali vykti bėgte. Turi būti pakankamai laiko pasirengti ir priimant nutarimą, agituojant už ir prieš, ir jį įgyvendinant“, – dėstė Seimo narys.
„Čia yra aiškus pasakymas, kad negalima nei įstatymų keisti paskelbus referendumą, ir visiškai akivaizdu, kad priėmus dabartinės redakcijos Referendumo įstatymą pažeidžiant Konstitucijoje nustatytą tvarką, nors dar neapskųstas šitas įstatymas, bet jis bus kitą savaitę apskųstas, vakar priimtas Seimo nutarimas, greičiausiai, taip pat bus pripažintas neteisėtu“, – pridūrė S.Šedbaras.
Ketvirtadienį Seimas paskelbė, kad gegužės 12-ąją vyks privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Tačiau, anot S.Šedbaro, „greičiausiai nei pilietybės referendumas, nei referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neturės vykti“, nes esą nebėra seno teisinio pagrindo, o naujas teisinis pagrindas bus apskųstas KT.
Socialdemokratas J.Sabatauskas tikino, kad valdantieji „nori ar nenori turės keisti sprendimus“.
„Keliu abejonę, kad pakibo referendumo rengimo gegužės mėnesį klausimas“, – teigė jis.
V.Pranckietis: sumažėjo galimybės pakeisti Konstituciją
Anot Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, sprendimas, kad referendumas gali vykti tik vieną dieną, sumažina galimybes priimti Konstitucijos pataisą dėl dvigubos pilietybės.
„Manau, kad tai sumažina galimybes įvykti tam referendumui, nes keliami labai dideli reikalavimai“, – BNS sakė jis.
Anot V.Pranckiečio, dabar belieka imtis aktyvios agitacijos už referendumą, kviečiant žmones ateiti balsuoti, aiškinant, kodėl jo reikia.
„Esame tokioje padėtyje, kad nieko daryti nebegalime, išbandėme visas galimybes“, – tvirtino parlamento vadovas.
Kad referendumas įvyktų, už dvigubos pilietybės įteisinimą turėtų balsuoti daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų, tai yra apie 1,3 mln rinkėjų.
V.Pranckietis mano, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo turėtų vykti gegužės 12-ąją, su pirmuoju prezidento rinkimų turu.
Paskelbus sprendimą dėl Seimo nutarimo atitikimo Konstitucijai, liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad tai patvirtino opozicijos nuogąstavimus, „kad A.Širinskienės ir R.Karbauskio bandymas viską pritempti prie jiems tinkamo scenarijaus yra antikonstitucinis“.
E.Gentvilas tikino, kad valdantieji demonstruoja nesibaigiantį cinizmą Konstitucijos ir įstatymų atžvilgiu.
„Blogiausia yra tai, kad „valstiečiai“ demonstruoja savo rinkėjams, kad Konstitucija gali būti kaitaliojama bet kaip ir bet kada [...]. Prabėgus kelioms dešimtims laisvės metų mes torpedos greičiu lekiame tolyn nuo demokratijos“, - žiniasklaidai išplatintame komentare dėstė Seimo narys.
Referendumas planuotas gegužės 12 ir 26 dienomis
Į KT, dėl to ar referendumas gali vykti kelias dienas su dviejų savaičių pertrauka, kreipėsi Seimas, besibaimindamas, kad tai pažeis konstitucinius asmenų lygiateisiškumo bei balsavimo nepertraukiamumo principus.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo buvo suplanuotas gegužės 12 ir 26 dienomis, kartu su pirmuoju ir antruoju prezidento rinkimų turu.
Jo metu piliečių ketinta klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“.
Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems tos šalies pilietybę, rašo BNS. KT nurodė, kad šią nuostatą galima keisti tik referendumu pakeitus Konstituciją.
