Šią Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą KT apskundė grupė Seimo narių.
Jų teigimu, darbuotojui nesuteikta galimybė laisvai pasirinkti darbą, neįvertinta, ar jis dėl savo gebėjimų galės dirbti kitą darbą, į kurį yra perkeliamas.
Pasak skundo autorių, įstatymų leidėjas taip pat neturėjo teisės pavesti Vyriausybei nustatyti, kurie darbuotojai gali dirbti, jei yra pasitikrinę ar nuolat tikrinasi dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, karantinas.
Anot Seimo narių, asmenys, kurie patenka į Vyriausybės nustatytą darbų ir veiklos sričių sąrašą, yra diskriminuojami, o tie, kurių darbas į sąrašą nepatenka, įgyja nepagrįstų privilegijų.
Pasak jų, tokie dalykai turėtų būti reguliuojami įstatymais. Be to, įstatyme nėra nustatyta kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant asmenys būtų priskiriami prie privalančiųjų tikrintis dėl užkrečiamosios ligos.
Seimas pernai kovą priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios įpareigojo kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Vėliau Vyriausybė nustatė tokių profesijų sąrašą.
Tuomet patvirtinta, kad periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi sveikatos priežiūros, švietimo darbuotojai, socialinių paslaugas teikiantys asmenys, vaistininkai, pardavėjai, sportininkai, kultūros darbuotojai, kirpėjai. To nepadariusieji turėjo būti perkelti į kitą darbo vietą arba nušalinti nuo darbo, dėl to dalis darbuotojų per pandemiją išėjo iš darbo.
