Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo nustatyti grožio ir odontologijos paslaugų ribojimai pandemijos metu, KT vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu.
Į KT prašydamas įvertinti Vyriausybės nutarimo konstitucingumą LVAT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Byloje bendrovė „Aukštaitijos implantologijos klinika“ iš valstybės prašomą priteisti turtinę žalą sieja su Vyriausybės nutarimu per pandemiją patvirtintais ūkinės veiklos – odontologijos ir grožio paslaugų teikimu – apribojimais. Teisme klinika prašė priteisti žalą dėl 34 tūkst. eurų negautų pajamų.
-
Karantino nebeliko, tačiau kinai nepatenkinti – kodėl?
-
M.Pečiulytė: per pandemiją kultūros darbuotojai patyrė daugiau psichologinių, o ne finansinių problemų
-
Sergamumas gripu, COVID-19 ir peršalimo ligomis dvi savaites neviršija epideminio lygio
-
Lietuva ketina Uzbekistanui perduoti 607 tūkst. adaptuotos vakcinos nuo koronaviruso dozių
Pareiškėjas prašyme remiasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią Vyriausybės teisės aktas, t. y. poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; poįstatyminis teisės aktas turi būti priimamas remiantis įstatymais.
LVAT argumentuoja, kad karantino metu iš viso buvo uždrausta teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, kai tai nėra būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimas, nors Vyriausybė turėjo nustatyti specialiąsias ūkinės veiklos sąlygas, o ne apskritai ją uždrausti.
Teismas taip pat nurodo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir reikalavimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, ir abejoja, ar kelio koronaviruso plitimui nebuvo galima užkirsti švelnesnėmis ūkinės veiklos ribojimo priemonėmis.
KT nagrinėja ne vieną bylą dėl karantino metu galiojusių ribojimų – galimybių paso, draudimo susitikti kelioms šeimoms, o kelias yra baigęs.
Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijai neprieštaravo reikalavimas darbuotojams testuotis dėl COVID-19 ligos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją.
