KT pagal individualų skundą nagrinėjo reguliavimą, kai gavęs pranešimą apie įtarimus baudžiamajame procese įstaigos vadovas privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo, nevertindamas jo individualios situacijos.
Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnyboje galima nustatyti su reputacija susijusį reikalavimą nebūti įtariamiems ar kaltinamiems padarius tam tikras nusikalstamas veikas ir numatyti laikiną tokio reikalavimo neatitinkančių asmenų nušalinimą nuo pareigų, bet nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo.
Pasak KT, taip pat turi būti sudarytos prielaidos taikyti šią priemonę kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno valstybės tarnautojo situaciją ir atsižvelgus į visas svarbias aplinkybes, tarnautojo einamų pareigų svarbą, funkcijų ypatumus, atsakomybę, galimybę jį perkelti į kitas pareigas.
Teismas bylą dėl atitinkamų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nagrinėjo pagal individualų skundą. Pareiškėja ginčijo tvarką, kad gavęs pranešimą apie įtarimus baudžiamajame procese įstaigos vadovas privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo.
Tokia tvarka galioja, kai tarnautojas įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, taip pat, kai įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.
Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniams teismui buvo apskundusi įstaigos vadovo įsakymą, kuriuo ji buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, nušalinimo laikotarpiu nemokant darbo užmokesčio. Šis teismas, kaip ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjos skundus atmetė.
Pareiškėja sako, kad pagal ginčijamą reguliavimą nušalinami valstybės tarnautojai atsiduria blogesnėje padėtyje, palyginti su valstybės tarnautojais, kurie dėl įtarimo padarius tą pačią nusikalstamą veiką nušalinami nuo pareigų vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu.
Anot jos, nušalinant pagal Baudžiamojo proceso kodeksą priešingai nei taikant ginčijamą Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, vertinama individuali kiekvieno asmens situacija, nušalinimo priemonės skyrimo reikalingumas ir tikslingumas.
Pareiškėjos nuomone, nenustatyta galimybė vertinti, ar valstybės tarnautojo traukimas baudžiamojon atsakomybėn kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas valstybės tarnyboje negalimas, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.
