Anot Konstitucinio Teismo, Konstitucijai ir Teismų įstatymui prieštarauja ir prezidento dekreto dalis, kai S.Rudėnaitės atleidimas teiktas dar jos nepaskyrus į naujas pareigas, ir Seimo nutarimas, kuriuo ji atleista iš LAT skyriaus pirmininkės pareigų.
KT pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad šiuo atveju LAT skyriaus pirmininko atleidimas buvo galimas tik jį jau paskyrus į naujas pareigas.
Anot jo, prezidento dekretas, kuriuo siūlyta vienu sprendimu priimti du susijusius sprendimus, – atleisti teisėją iš jau einamų pareigų ir paskirti į naujas – sudarė prielaidas Seimui priimti sprendimą, prieštaraujantį Teismų įstatymui. Tai leido parlamentarams atleisti S.Rudėnaitę iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskirti šio teismo pirmininke.
KT taip pat atkreipė dėmesį, kad Teisėjų taryba, svarstydama prezidento Gitano Nausėdos prašymą patarti dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš skyriaus pirmininkių ir paskyrimo LAT vadove, negalėjo pritarti atleidimui, neįsitikinusi, kad ji jau paskirta į naujas pareigas.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad S.Rudėnaitė iš LAT skyriaus pirmininkės pareigų atleista be pagrindo, numatyto Teismų įstatyme.
Anot jo, Seimas, prieš atleisdamas S.Rudėnaitę, turėjo įsitikinti, kad ji paskirta į naujas pareigas.
KT priminė, kad Seimo nutarimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, jis nebėra vykdomas.
„Nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo LAT teisėja Sigita Rudėnaitė eina Civilinių bylų skyriaus pareigas“, – pranešė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Seimas, prieš atleisdamas S.Rudėnaitę, turėjo įsitikinti, kad ji paskirta į naujas pareigas.
Dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų kreipėsi ir ją atleidęs Seimas, ir Seimo narių grupė, ir Vilniaus apygardos teismas.
Seimo narių grupė ir Vilniaus apygardos teismas KT teiravosi, ar parlamentas nepažeidė Konstitucijos per slaptą balsavimą atleisdamas S.Rudėnaitę iš skyriaus vadovės pareigų, bet nepaskirdamas jos LAT pirmininke. Mat pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu, turėdamas Teisėjų tarybos pritarimą.
Anot jų, prezidentas teikdamas S.Rudėnaitės kandidatūrą išreiškė valią, kad ji būtų paskirta LAT pirmininke ir tik dėl to ji turėjo būti atleista iš skyriaus vadovės pareigų. Seimo narių grupės nuomone, parlamentas priimdamas kitokį sprendimą, nei siūlė prezidentas, o jam pritarė Teisėjų taryba, nesilaikė Konstitucijos ir Teismų įstatymo reikalavimų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
Tuo metu Seimo kreipimesi į KT prašoma atsakyti, ar klaidos nepadarė prezidentas Gitanas Nausėda vienu dekretu teikdamas ir S.Rudėnaitės paskyrimą, ir atleidimą. Anot parlamento, teisėjas turi būti atleidžiamas iš pareigų tik paskyrus jį į kitas pareigas.
S.Rudėnaitė iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleista balandžio 21 dieną. Prezidentas G.Nausėda Seimui siūlė ją atleisti iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir paskirti šio teismo pirmininke.
Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmajam siūlymui parlamentarai pritarė, o antrąjį atmetė.
Po šio sprendimo Aukščiausiajam Teismui laikinai vadovavusi S.Rudėnaitė tapo paprasta LAT teisėja.
Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų ji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis birželio pabaigoje patenkino S.Rudėnaitės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir grąžino ją į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas.
