– Pirmininke, praėjo beveik metai nuo Jūsų paskyrimo Konstitucinio Teismo pirmininke. Ką Jūs radote atėjusi – galbūt jau dabar galėtumėt apibendrinti – į šias pareigas?
– Metai buvo labai intensyvūs, nuveikta labai nemažai.
Atėjusi išsikėliau kelis tikslus. Vienas tikslas – bendradarbiavimo ir bendravimo dvasia tiek su teisėjais, tiek su visu Konstitucinio Teismo kolektyvu, sprendimų priiminėjimas kartu, strateginių Konstitucinio Teismo veiklos krypčių aptarimas ir tvirtinimas kartu su teisėjais. Tai mums visai neblogai pavyko.
Antra kryptis buvo atnaujinti nutrūkusį tarptautinį bendradarbiavimą. Viena iš tų priežasčių – COVID 19 pandemija. Tai labai puikiai pavyko.
Įvyko susitikimai su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, Europos Žmogaus Teisių Teismo delegacija neseniai lankėsi Lietuvoje ir pusdienį praleido Konstituciniame Teisme, mūsų teisėjai vyko oficialaus vizito į Vokietijos Konstitucinį Teismą. Pernai rudenį pavyko surengti dvišalę konferenciją su Latvijos Konstituciniu teismu, kurios nevyko nuo 2017 metų.
Pati svarbiausia kryptis – užtikrinti aiškų teismo veiklos tęstinumą, ir, aišku, tinkamą – laiku ir greitą – Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų priėmimą.
Galiu pasidžiaugti, kad aš buvau paskirta tik pernai birželio mėnesį, mes jau liepos mėnesį išnagrinėjome pirmąją bylą pagal individualų konstitucinį skundą dėl valstybinės pensijos skaičiavimo ir buvo priimtas nutarimas.
Iš karto po vasaros atostogų, rugsėjo mėnesį, buvo priimtas daug galvos skausmo keliantis nutarimas dėl religinių bendruomenių teisės kreiptis dėl valstybės pripažinimo. Ir iki metų pabaigos priimti dar keli nutarimai, iš kurių galiu paminėti teisės į kasaciją nutarimą, kuris buvo priimtas pagal net šešis individualius skundus – Konstitucinis Teismas nutarė, kad vis dėlto advokato dalyvavimas kasaciniame procese yra būtinas dėl to, kad kasacija yra labai išskirtinis, specialus procesas, reikalaujantis išskirtinių žinių ir, sakykim, tikrai tam tikros profesinio darbo patirties.
– Jau kaip ir įvykdėte išsikeltus tikslus?
– Tarptautinio bendradarbiavimo srityje tikrai taip. Dėl teismo vidaus darbo, manau, kad irgi tikrai taip.
Kuriame gražias tradicijas. Pirmas žmogus, pakviestas į teismą po mano paskyrimo, buvo gerbiamas Juozas Žilys, pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas. Turėjome labai nuoširdų, ilgą ir malonų susitikimą ne tik su teisėjais, bet ir su visais Konstitucinio Teismo darbuotojais.
Kitais metais Konstitucinis Teismas švęs savo veiklos trisdešimtmetį ir tam įvykiui pažymėti mes taip pat leidžiame knygą.
Kitas susitikimas – buvo kitas mūsų pirmininkas, ilgametis teisėjas Kęstutis Lapinskas. Tai rodo teismo pagarbą tam, kas buvo iki mūsų padaryta.
– O kada bus susitikimai su Dainiumi Žalimu, ėjusi pareigas iki jūsų?
– Dainius Žalimas yra tik išėjęs prieš metus laiko. Turbūt susitikimą su gerbiamu profesoriumi D.Žalimu organizuos jau naujas pirmininkas. Turbūt kviesti žmogų, kuris išėjo tik prieš kelis mėnesius, ne visiškai objektyvu ir pagrįsta.
– Jūs Konstitucinio Teismo pirmininke paskirta trapia Seimo balsų dauguma ir prieš metus kai kurie Seimo valdantieji argumentavo, kad su jais nebuvo tariamasi pakankamai dėl teismo pirmininko paskyrimo kandidatūros. Tada sakėte, kad kaip tik stipriai išreikštas politikų palaikymas teismo pirmininkui gali būti žalingas, nes tada automatiškai kyla klausimai dėl teisėjo nepriklausomumo. Ar dabar manote taip pat?
– Tikrai taip pat. Viena vertus, nelabai norėčiau komentuoti paskyrimo procedūros ir kodėl valdančioji dauguma mane palaikė ar nepalaikė, ne mano reikalas tą komentuoti.
Šitą procesą Seime prisimenu kaip tam tikrą net ir gyvenimo išbandymą. Man įsiminė, kad viso proceso metu negavau turbūt nė vieno klausimo, susijusio su mano kvalifikacija, profesine patirtimi, kalbų mokėjimu ir panašiai.
Tai buvo tokie asmeninio pobūdžio nepasitenkinimai, kažkokie galbūt net nepagrįsti teiginiai, kurių neįmanoma nei pakomentuoti, nei pagrįsti.
Šioje procedūroje pasigedau profesionalumo, kompetencijos vertinimo.
Sklandė klausimas, ar verta Konstitucinio Teismo pirmininką skirti nepilniems dvejiems metams.
Šiuo požiūriu aš turiu savo labai specifinę nuomonę ir manau, kad teismo pirmininką reikėtų keisti kuo dažniau.
Šiuo požiūriu aš turiu savo labai specifinę nuomonę ir manau, kad teismo pirmininką reikėtų keisti kuo dažniau.
Mano supratimu, nereikia skirti pirmininkų šešeriems metams ar tuo labiau devyneriems metams tik iš atėjusių teisėjų. Mano supratimu, teismo pirmininkas yra lygus tarp lygiųjų ir teismo pirmininko pareiga yra užtikrinti tinkamą teismo darbą.
Kuo dažniau žmogus keičiasi, tuo, mano supratimu, kiekvienas naujai atėjęs žmogus gali atnešti tam tikrų naujovių, tam tikrų idėjų, tam tikrų savo minčių į Konstitucinio Teismo darbą, bet, kita vertus, tuo pačiu yra labai svarbu užtikrinti ir konstitucinės doktrinos stabilumą.
– Grįžtant prie santykių su politikais, kaip Jūs dabar apibūdintumėte savo santykius su valdančiaisiais, su Seimo valdančiaisiais?
– Labai paprastai – jokių santykių tarp mūsų nėra. Teismas yra absoliučiai nepriklausoma teisminė institucija, kuri sprendžia konstitucinės justicijos bylas. Mums nereikia nei leidimo spręsti vieną ar kitą bylą, nei leidimo priimti vieną ar kitą sprendimą. Santykiai yra labai pagarbūs, bet bylų nagrinėjimo prasme nėra jokių santykių. Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja devynių teisėjų balsų dauguma ir veikia visiškai nepriklausomai ir nešališkai.
Vėlgi patinka kam tas ar ne, čia grįšiu prie mūsų galimybių vadinamojo paso nutraukimo bylos, kur irgi visuomenė turbūt pasmerkė Konstitucinį Teismą už tai, kad buvo priimtas ne toks sprendimas. Deja, Konstitucinis Teismas pasirėmė savo klasikine Konstitucinio Teismo praktika ir, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kai kreipėsi Seimo narių grupė, tiesiog užbaigė bylos nagrinėjimą.
Teismai neturi pasiduoti nei visuomenės nuomonei, nei politikų spaudimui, nei visuomenės veikėjų spaudimui, o privalo bylas nagrinėti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagal įstatymą, pagal Konstituciją.
– Kyla klausimas apie teismo sprendimų kritiką. Jūs paminėjote galimybių paso bylą. Dainius Žalimas kritikavo, pasisakė apie Konstitucinio Teismo sprendimą, Andriaus Tapino skundo byloje irgi kritikuota. Kaip Jūs manote, ar buvę Konstitucinio Teismo pirmininkai turėtų kritikuoti dabar veikiančio Konstitucinio Teismo sprendimus?
– Lietuvoje galioja konstitucinė teisė – nuomonės reiškimo laisvė, todėl tiek gerbiamas D.Žalimas, tiek visi kiti veikėjai turi teisę viešai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.
Tačiau, antra vertus, reikia vis dėlto truputį galbūt pasigilinti į situaciją ir iškelti klausimą, kiek tai yra pagrįsta ir ar vis dėlto tokių nuomonių reiškimas nėra daugiau pagrįstas vien asmeninėmis tam tikromis ambicijomis, galbūt tam tikrų ir tikslų siekimu, galbūt netgi noru sumenkinti Konstitucinį Teismą.
– Manote, šiuo atveju taip buvo?
– Aš nieko nemanau, aš tiesiog keliu sau klausimą, nes, kaip Jūs ir sakėte, nėra buvę dar nė vieno Konstitucinio Teismo pirmininko – šituo klausimu man teko kalbėtis ir su ponu J.Žiliu, ir su ponu K.Lapinsku – ką jie mano apie tai, kad jie kritikuotų savo buvusio teismo veiklą.
Tai tiesiog yra toks gan išimtinis atvejis, bet, sakau, aš į tai žiūriu labai ramiai ir tiesiog tai yra žmogaus kritika.
Konstituciniame Teisme esame devyni profesionalai, devyni savo atskirų sričių žinovai, drįsčiau laikyti save ir konstitucinės teisės atstove, todėl mūsų sprendimai visada yra pagrįsti, visada remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja praktika, o jeigu vienam ar kitam žmogui tai nepatinka, tai vėlgi turbūt, demokratinėje visuomenėje tai yra tik normalu, tai skatina tam tikras diskusijas.
Tik norėtųsi, kad tos diskusijos būtų objektyvesnės, pagrįstesnės ir remtųsi vis dėlto tam tikrais argumentais, o ne kaltinimu, kad teismas galėjo paimti vieną ar kitą argumentą ir dar jį pavystyti. Tai yra tiesiog ne visiškai rimtas argumentas.
– Pastaruoju metu keliamas pasitikėjimo teismų sistema klausimas. Čia tikriausiai „MG Baltic“ byla užaštrino diskusijas.
Girdėjome įvairių komentarų iš advokatų, politikų, kai kurie išvis rinkosi nekomentuoti. Jūs asmeniškai ar jaučiate arba ar esate susidūrusi su politikų spaudimu priėmus vieną ar kitą sprendimą arba dar iki sprendimo priėmimo?
