Viešosios politikos ir administravimo magistro diplomus KTU įgiję Titty ir Vishnu neketina grįžti į Indiją – rugsėjį jie rengiasi kelionei į Suomiją, kur mergina doktorantūros studijų metu gilinsis į moterų prievartos situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Indų pora vadina save moterų teisių gynėjais ir tikina, kad apsisprendimą likti Europoje lėmė noras gyventi atviroje visuomenėje.
– Per palyginti trumpą laiką spėjai ir magistrantūros studijas baigti, ir pastudijuoti Suomijoje. Kaip tau tai pavyko?, – paklausėme Titty. (Vishnu į pokalbį įsijungia jo pabaigoje.)
– Paraišką dalyvauti „Erasmus“ studijų mainuose pateikėme vos tik atvykę į Lietuvą rudenį, ir jau antram semestrui išvažiavome į Jyväskylä universitetą Suomijoje. Ten mes abu gavome galimybę padirbėti nevyriausybinėje organizacijoje, be to, savanoriavome vasaros festivalių metu. Man patinka tokia veikla – Indijoje taip pat buvau sukūrusi moterų teises ginančią organizaciją. Be to, nenoriu nuvykusi į kitą šalį sėdėti sudėjusi rankų, noriu susipažinti su kultūra, pažinti žmones. Suomijoje gyvenau 11 mėnesių, užmezgiau daugybę ryšių, kuriuos palaikau ir dabar.
– Studijos trunka tik pusmetį, tačiau likai ilgesniam laikui?
– Man buvo svarbu likti ilgiau – magistrinį darbą rašiau prievartos prieš moteris tematika: lyginau situaciją Šiaurės šalyse ir Keraloje, Indijoje.
– Atrodytų, kad labai skirtingos šalys. Ar radai panašumų?
– Esu iš Keralos – tai pietinė Indijos valstija, kurioje išsilavinimo lygis pats aukščiausias visoje šalyje. Kone 100 proc. žmonių turi išsilavinimą, vienoje šeimoje gali rasti dvi-tris medicinos seseris, tačiau prievartos prieš moteris rodikliai yra labai aukšti.
Įdomu tai, kad Suomijoje prievartos prieš moteris rodikliai yra taip pat labai aukšti – vieni iš aukščiausiųjų Europoje. Nepaisant to, kad čia labai išvystyta socialinė parama, moterys retai kreipiasi pagalbos. Kerala ir Suomija – labai skirtingos šalys pagal sveikatos, ekonomikos, gerovės rodiklius, o prievartos prieš moteris lygis abiejose šalyse aukštas. Norėjau pasigilinti į šią problemą.
Padariau išvadą, kad išsilavinimas ir ekonomikos išsivystymas nekeičia žmonių mentaliteto, jei jie patys nesistengia jo pakeisti. To priežastis – uždara visuomenė
– Ar pavyko nustatyti priežastis?
– Padariau išvadą, kad išsilavinimas ir ekonomikos išsivystymas nekeičia žmonių mentaliteto, jei jie patys nesistengia jo pakeisti. To priežastis – uždara visuomenė.
– Kalbi apie Keralą ar apie Suomiją?
– Apie abi šalis. Pavyzdžiui, imdama interviu iš prievartą patyrusių merginų Suomijoje ir Švedijoje, kitose šalyse, pamačiau, kad tai yra taip pat sunku kaip ir Indijoje. Šios merginos bijo apie tai kalbėtis, bijo viešinti informaciją, bijo, kad taip praras šeimą ir draugus. Tačiau, kaip tada galima joms padėti?
– Gal teko patyrinėti, kokia yra situacija Baltijos šalyse?
– Iš tiesų, teikiant paraišką doktorantūros studijoms, man reikėjo pateikti duomenų ir apie situaciją Lietuvoje. Nors prievartos prieš moteris lygis čia taip pat aukštos, lietuvės moterys stiprios, panašiai, kaip švedės – jos mažiau bijo, jos skundžiasi, eina į policiją.
Magistro studijos – per trumpas laikotarpis įsigilinti į tokią tematiką, todėl nusprendžiau savo daktaro disertacijoje lyginti situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Man pasisekė – gavau stipendiją Laplandijos universitete, tad rudenį vėl išvyksiu į Suomiją.
– Tad grįžti į Indiją neketini?
– Savo gyvenimą sieju su gyvenimu čia, Europoje, todėl ir rinkausi temą apie Europos šalių situaciją. Siekti karjeros Europoje man atrodo lengviau nei Indijoje – čia, jei įrodai, kad gebi dirbti, gali pasiekti savo tikslų. Pavyzdžiui, jei gerai mokaisi, gali gauti finansavimą studijoms. Toks skaidrumas man patinka. Esu paprasta mergina, mano tėvai – jokie politikai, šeima nėra turtinga, tad Indijoje ko nors pasiekti turiu nedaug galimybių. Vien sunkiai dirbti ten neužtenka.
Noriu gyventi atviroje visuomenėje. Tiesa, kai atvykome čia, į Lietuvą, buvo šiokių tokių sunkumų, tačiau viskas labai greitai keičiasi. Todėl galiu pasakyti – ar gyventi čia, ar kitoje Europos šalyje man atrodo vienodai priimtina.
