Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros vadovės Violetos Kaunelienės, veikiausiai tokią taršą lėmė nusistovėjus sausiems orams nuo gatvių vėjo bei automobilių pakeliamos dulkės bei kietojo kuro deginimo išlakos.
„Kaip parodė Aplinkosaugos technologijos katedros anksčiau atlikti tyrimai, nuo gatvių pakeliamos dulkės sudaro reikšmingą dalį bendros kietųjų dalelių koncentracijos.
Tai ypač pasakytina apie smulkiąsias dalelių frakcijas, kurios ir yra kenksmingiausios žmogui. Šiomis dienomis miestiečiams patartina vengti buvimo prie gatvių, kitų taršos šaltinių, fizinę veiklą planuoti atokiau nuo jų“, – patarė mokslininkė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešimu spaudai informavo, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė. Ateinančiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai.
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.
Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės gali sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, suodžiai yra toksiški ir kancerogeniniai dėl juose esančių poli aromatinių angliavandenių. Mokslo šaltiniuose nurodoma, kad tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.
Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.
Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.
Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:
- Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
- Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
- Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
- Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
- Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
