Atlikta Lietuvos gyventojų apklausa (vykdyta rugsėjo-spalio mėnesiais, dalyvavo 2007 respondentai) rodo, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų Covid-19 ar panašaus pobūdžio pandemiją iš ties laiko didele grėsme Lietuvai, tačiau nemažesnis nerimas kyla ir dėl galimos ekonominės krizės ir dėl Baltarusijos teritorijoje pradedančios veikti – Astravo atominės elektrinės.
Neaiškumai tik kelia susirūpinimą
Dar prieš pradedant darbą Astravo atominei elektrinei, žiniasklaidoje buvo gausu įvairių nerimą skatinančių pranešimų, analizuojančių galimus blogiausius, Černobylio katastrofą primenančius scenarijus.
Atkreipiamas dėmesys, jog pasiruošimas reaguoti – būtina sąlyga, nes Lietuva patenka į jėgainės radiologinio poveikio zoną. Kalbama ir apie jodo profilaktiką, būtinybę atnaujinti radiacinės saugos įstatymą ir užtikrinti kitas saugos priemones.
Nemažesnis nerimas kyla ir dėl galimos ekonominės krizės ir dėl Baltarusijos teritorijoje pradedančios veikti – Astravo atominės elektrinės.
Pradedama atominės elektrinės eksploatacija Baltarusijoje Lietuvos institucijas skatina stiprinti ne tik teisinę bazę, kuri padėtų spręsti įvairius klausimus, nutikus nelaimei, bet ir organizuoti valstybinio lygio funkcines pratybas, padėsiančias įgyti praktinių rizikos valdymo žinių.
Pradėjus vykdyti AE veiklą, iš kaimyninės Baltarusijos, Lietuvą pasiekė informacija apie įvairius nesklandumus bei incidentus. Kylantis neaiškumas dėl šių incidentų rimtumo bei galimo pavojaus Lietuvai prisideda ir prie augančio visuomenės susirūpinimo branduoliniu objektu kaimyninėje valstybėje.
Ekspertai atkreipia dėmesį, jog vykstant elektrinės paleidimo – derinimo procesui įvairių defektų šalinimas bei sistemų testavimas yra įprasta praktika, padedanti užtikrinti sklandų ir saugų darbą ateityje.
Bandymus turėjo seniausiai pabaigti
KTU alumnas, branduolinės energetikos inžinierius, Mantas Biknius pastebi, kad sistemų, kurias būtina išbandyti įvairiomis sąlygomis ir skirtingomis apkrovomis, branduolinėje jėgainėje yra daug.
Visgi vadinamųjų „karštųjų bandymų“ metu tokie nesklandumai, apie kurios dabar žinome (sprogę transformatoriai, gedimai aušinimo sistemose), nebeturėtų vykti ir yra nepageidaujama bandymų pasekmė – šiame etape jau tikrinama ir derinama kaip veikia įvairios sistemos, o jų saugios parengties darbui patikrinimai, turėję neleisti įvykti minėtiems incidentams, jau seniausiai turėjo būti pabaigti.
M.Biknius taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema nėra pati technologija ar pasirinktas reaktoriaus tipas, o tai, kad darbų vykdymas ir informacijos teikimas visuomenei ar kaimyninėms valstybėms nebuvo pakankamai atviras.
Tai kelia papildomą susirūpinimą, kad nuslėptų nesklandumų ar incidentų galėjo būti ir daugiau, ir lieka neaišku, ar visos su projektu susijusios rizikos tinkamai suvaldytos. Įvykę incidentai taip pat rodo kad parengtis jėgainės startui galimai buvo atlikta skubant, neužtikrinant reikiamo atidumo.
Gyvenamosios vietos svarba
Atliekant tyrimą respondentų buvo teirautasi, kiek šios grėsmės aktualios jų šeimoms vietovėje, kurioje pastarieji dirba ar gyvena.
Didžioji dalis atsakiusiųjų, Astravo AE laikė pakankamai didele grėsme, tačiau egzistuoja ir reikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų grėsmių vertinimo, bei skirtingų apskričių gyventojų. Tyrime dalyvavusios respondentės Astravo AE laikė didesne grėsme jų šeimoms, nei tai darė vyrai (atitinkamai 35,9 proc. ir 24,5 proc. nuo visų apklaustųjų).
Pavojaus zonoje esančios Vilniaus apskrities gyventojai, Astravo AE taip pat laiko didesne grėsme, nei kitose apskrityse gyvenantys respondentai, kaip didelę ar labai didelę grėsmę įvertino 70 proc. apklaustųjų.
Panašiai sunerimę yra ir Klaipėdos apskrityje gyvenantys respondentai (63,1 proc.). Tuo tarpu, Kauno apskrities gyventojai, kaip didžiausią grėsmę jų šeimoms vietovėje kurioje dirba ar gyvena įžvelgė – darbo praradimą (52,8 proc. visų apklaustų apskrities gyventojų).
Ekonominės grėsmės
Ne daug geresnė situacija užfiksuota ir kalbant apie ekonomines grėsmes. Nors kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė, jog apie jas žino pakankamai daug, tačiau tik kas penktas respondentas jautėsi gerai pasiruošęs jas įveikti.
Kaip matyti iš apklausos duomenų, dauguma apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų, jaučia itin didelį susirūpinimą, ne tik dėl galimos ekonominės krizės (62 proc. apklaustųjų), tačiau ir dėl galimo maisto kainų augimo (59 proc.) ar darbo praradimo (50,9 proc.) (šiuo atveju ne tik Kaune).
Tikėtina, kad išaugęs nerimas dėl ekonominės padėties taip pat gali būti susijęs su įsisiautėjusia pandemija Lietuvoje. Įvedami griežti ribojimai bei prekybininkų akcentuojami pavojai, dėl galimų bankrotų ar etatų skaičiaus mažinimo, taip pat gali prisidėti prie augančio susirūpinimo tarp Lietuvos gyventojų.
Ar esame grėsmėms pasiruošę?
Tyrimą vykdančių mokslininkų teigimu, toks didelis grėsmių vertinimas yra susijęs su nepasiruošimu įveikti grėsmes ir žinių stygiumi.
Respondentų paprašius įvertinti, kiek pastarieji jaučiasi žinantys apie įvairių sričių grėsmes ir problemas, bei kiek yra joms pasiruošę, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų jaučiasi beveik nieko nežinantys apie technologines ir geopolitines grėsmes. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų taip pat jautėsi visiškai nepasiruošę įveikti šias problemas.
Tikėtina, kad išaugęs nerimas dėl ekonominės padėties taip pat gali būti susijęs su įsisiautėjusia pandemija Lietuvoje.
Galima pastebėti, jog globalios pandemijos akivaizdoje, kylantys įvairūs visuomenės saugumo klausimai, turi įtakos stiprėjančioms baimėms ir nerimui kitose srityse.
Neužtikrintumas dėl ateities, sutrikdo galimybes sumažinti neigiamas pasekmes, taigi, labai svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp konkrečių grėsmių komunikavimo ir pasiruošimo įveikti kitas.
KTU MGMF „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ mokslininkai vykdė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos (RiskSpace)“.
