„Tarp analizuotų trijų politikos veikėjų (I.Vėgėlės, R.Žemaitaičio ir E.Vaitkaus), E.Vaitkus sulauktų mažiausios paramos rinkimuose, taigi jo rinkiminis potencialas mažiausias. Tai verčia abejoti, ar jo vedamas Lietuvos liaudies partijos rinkimų sąrašas pateks į būsimą Seimą“, – sako KTU politologas, profesorius Vaidas Morkevičius.
Rinkėjai – „Darbo partijos“ elektoratas
Analizuodami apklausos duomenis apie galimą naujos politinės jėgos elektoratą bei balsavimo tendencijas rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politologai doc. dr. Ainius Lašas, prof. dr. V.Morkevičius bei lektorius Vytautas Valentinavičius pastebi, kad didžiausias procentas E.Vaitkui simpatizuojančiųjų yra tarp respondentų, kurie balsuotų už Darbo partiją (52,4 proc.), Lietuvos regionų partiją (15,4 proc.), Lietuvos socialdemokratų partiją (9,2 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ (7,7 proc.), partiją „Nemuno aušra“ (6,3 proc.).
Mažiausiai simpatizuojančių E.Vaitkui yra tarp respondentų, kurie balsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (4,5 proc.), Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (2,33 proc.). Įdomu tai, kad simpatizuojančių E.Vaitkui nėra tarp respondentų, kurie balsuotų už LR Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją.
„Darbo partijos“ procentai nestebina, nes šios partijos įkūrėjo ir Vaitkaus požiūriai į užsienio politiką yra pakankamai artimi“, – komentuodamas rezultatus pastebi A.Lašas.
Simpatizuoja vilniečiai
Detalesnė visuomenės apklausos duomenų analizė atskleidžia, kad politinė jėga, kurią vestų E.Vaitkus, santykinai daugiau simpatikų turi tarp sostinės (9,9 proc.) ir miestų (11,3 proc.) gyventojų, o tarp gyvenančių didmiesčiuose (8,3 proc.) ir kaimuose (7,6 proc.) ši politinė jėga sulauktų santykinai mažiau paramos.
Analizuodami apklausos duomenis politologai pastebi, kad E.Vaitkaus vedamą naująją politinę jėgą palaikytų 22,2 proc. rusų, lenkų arba kitų tautybių (14,3 proc.) gyventojai. Mažesnio palaikymo ši jėga sulauktų iš lietuvių (6,4 proc.) tautybės gyventojų.
„Tai, kad iš tų procentų, kurie palaikytų E.Vaitkaus vedamą politinę jėgą daugiau nei trisdešimt procentų sudaro rusų, lenkų ar kitų tautybių gyventojai atskleidžia tam tikras Lietuvos ydas, susijusias su menku dėmesiu tautinėms mažumoms. Kita vertus, E.Vaitkaus retorika apeliuoja į tuos rinkėjus, kurie baiminasi karo, nepritaria Lietuvos užsienio politikai, galiausiai, rinkėjus, kurie gyvena kitame informaciniame lauke“, – sako V.Valentinavičius.
Visuomenės apklausa taip pat atskleidė, kad E.Vaitkaus politinę jėgą palaikytų santykinai mažesnė dalis mažas pajamas (iki 500 eurų) vienam šeimos nariui uždirbančių šeimos ūkių (7,6 proc.) atstovų. Politologai pastebi, kad tarp vidutines ir didesnes pajamas vienam šeimos nariui gaunančių šeimos ūkių atstovų paramos dalis šiai politinei jėgai pasiskirsto kone po lygiai: 501-750 eurų – 7,1 proc., 751-1000 eurų – 5,8 proc., o daugiau nei 1000 eurų – 6,8 proc. Tiesa, 12 proc. E.Vaitkaus vedamos politinės jėgos rėmėjų yra tarp nenurodžiusių savo pajamų šeimos ūkių atstovų.
Daro įspūdį vyresniems
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad 8,2 proc. vyrų ir 6,7 proc. apklaustų moterų simpatizuotų naujajai E.Vaitkaus vedamai politinei jėgai. KTU politologai pastebi, kad didžiausia dalis šią politinę jėgą palaikytų vyresnių nei 65 metų (10,9 proc.) ir 45-65 metų (8,2 proc.), mažiau 25-45 metų (5,7 proc.) amžiaus grupių rinkėjai, kai tokios politinės jėgos nepalaikytų jaunesni nei 25 metų amžiaus grupių rinkėjai.
Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausia dalis E.Vaitkaus vedamos politinės jėgos rėmėjų yra tarp aukštąjį universitetinį (8,8 proc.) ir vidurinį (8,7 proc.), išsilavinimą turinčių rinkėjų, kai parama tarp profesinį vidurinį (6,6 proc.), aukštesnį (6,8 proc.), aukštąjį neuniversitetinį (6,3 proc.) ir pradinį ar pagrindinį (6,8 proc.) išsilavinimą turinčių rinkėjų pasiskirsto kone po lygiai.
KTU užsakymu reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo vykdoma akivaizdiniu interviu respondento namuose. Apklausa buvo vykdoma 26 miestuose ir virš 50 kaimų, atrenkant apklausai gyventojus buvo taikoma tikimybinė atranka išlaikant reprezentatyvumo proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamą vietą.
