Pasak jos, nuotaikos tvyrančios šiandieninėje Lietuvos ir globalioje visuomenėje greičiausiai iliustruoja vertybinius skirtingų visuomenės sluoksnių konfliktus. Jei Lietuvoje stebime skirtingų kartų vertybių susidūrimą, tai Europoje ir vis globalesniu tampančiame pasaulyje susiduria skirtingų kultūrų vertybės.
„Didžioji dalis migrantų yra iš tų šalių, kuriose vyrauja stiprios tradicinės vertybės, konservatyvios pažiūros. Atvykę į posmaterialistinėmis vertybėmis – laisve, kūrybiškumu, saviraiška – grįstas kultūras, kurios klesti gerovės valstybėse, jie patiria kultūrinį ir vertybinį šoką“, – teigia V.Liubinienė viena iš monografijos „Migracijos kultūra“ autorių.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (SHMMF) bei Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) tyrėjų Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės, V.Liubinienės, Inetos Žičkutės ir Jurgos Duobienės kartu su kolegomis Audra I.Mockaitis ir Antonio Mihi-Ramirez iš Maynooth (Airija) ir Granados (Ispanija) universitetų parašytoje monografijoje analizuojamos migracijos sąsajos su vertybėmis. Pasak tyrėjų, nors migracijos priežastis tyrinėjančių studijų atlikta nemažai, tokių, kurios žvelgtų į migraciją per vertybinę orientaciją – vos kelios.
Emigruojama ne tik dėl ekonominių priežasčių
Nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravo apie 24 proc. gyventojų. Ir nors pastaraisiais metais stebima teigiama migracija, tai yra – į šalį atvyksta daugiau žmonių, nei iš jos išvyksta – talentų susigrąžinimas iš užsienio šalių yra tarp valstybės prioritetų.
Pasak V.Liubinienės, tyrimai rodo, kad žmonės svarsto apie emigraciją iš Lietuvos ne tik stumiami ekonominių veiksnių (aukštesnio atlyginimo, geresnio pragyvenimo galimybės), bet ir dėl kultūrinės aplinkos.
„Tyrimo metu nustatėme, jog Lietuvos piliečių norui emigruoti įtaką daro ir negatyvi emocinė būsena, lietuvių pesimizmas bei nepasitenkinimas politine situacija Lietuvoje“, – teigia KTU SHMMF profesorė, pridurdama, jog pastarieji veiksniai yra nustatyti naujai ir papildo mokslo žinias bei migracijos teorijas, analizuojančias šio reiškinio veiksnius.
Vis dėlto, vertybė, kuri atskleidžia takoskyrą tarp dviejų grupių – Lietuvos gyventojų, kurie nenori emigruoti ir emigrantų – yra saugumas. Jei nenorinčių niekur išvykti gyventojų vertybių penketuko pirmoje vietoje yra saugumas, emigrantams svarbiausia – savarankiškumas.
„Savarankiškumas apibūdinamas kaip laisvė, kūrybiškumas, nepriklausomybė, žingeidumas, savigarba. Tai, kad šios vertybės emigrantų vertinamos labiausiai, rodo, jog greičiausiai gyvendami užsienyje jie mato didesnes saviraiškos galimybes, laisvę būti tokiais ir užsiimti tuo, kuo norisi“, – teigia V.Liubinienė.
Įdomu tai, kad kitoje šalyje gyvenančių žmonių vertybės taip pat nesikeičia greitai – tai yra, jie pagal vertybinę orientaciją netampa iškart panašesni į visuomenę, kurioje siekia įsitvirtinti. Pasak V.Liubinienės taip atsitinka dėl kelių priežasčių: pirma, emigrantai dažnai bendrauja su kitais išeiviais iš tos pačios šalies, antra – vertybės susiformuoja šeimoje vaikystėje; jas pakeisti vėliau yra labai sudėtinga.
Jau 30 metų aukščiausia vertybė lietuviams – saugumas
Lietuvos visuomenės vertybių tyrimus prof. V.Liubinienė su kolegomis vykdo nuo 1996-ųjų. Remdamiesi Shalomo H. Schwartzo pasiūlyta 56 vertybių anketa tyrėjai nustatė, jog per pastarąjį 30-metį Lietuvos gyventojų vertybės pakito nežymiai: aukščiausia vertybe Lietuvos visuomenei išlieka saugumas (vertybinis blokas, kuriame – visuomenės stabilumas, nacionalinis saugumas, sveikata). Per šį laikotarpį didžiausias pokytis pastebėtas aktyvumo vertinime, kurio svarba išaugo.
„Kartodami tyrimą po beveik 30-ties metų tikėjomės, jog bus daugiau skirtumų tarp to meto ir dabartinės visuomenės. Vis dėlto, mūsų tyrimas tik patvirtino teoretikų, kuriais rėmėmės įžvalgas – vertybės kinta labai pamažu“, – teigia V.Liubinienė.
Vertybės kinta labai pamažu.
Analizuodama duomenis, KTU SHMMF profesorė remiasi Ronaldo Ingleharto atliktų Pasaulio vertybių tyrimo (angl. World Value Survey) įžvalgomis. Pasaulio vertybių tyrimai atliekami nuo 1990-ųjų, o 2020 m. pabaigoje buvo paskelbti septintosios apklausų bangos rezultatai. Jie atvaizduoti kultūriniame žemėlapyje, kuriame šalys koordinačių sistemoje sugrupuotos pagal savo vertybines orientacijas. Horizontalėje jos išdėstytos pagal tai, kiek visuomenėje vyrauja išlikimo ar saviraiškos vertybės, o vertikalėje – pagal tai, kiek vyrauja tradicinė ar sekuliari-racionalioji vertybinė orientacija. Jei išlikimo vertybės akcentuoja ekonominį ir fizinį saugumą, tai saviraiška pirmenybę teikia tolerancijai, lygioms galimybėms ir pilietiškumui. Tradicinėmis vertybėmis grįstose visuomenėse ypač svarbi religija, šeimos vertybės, gerbiami autoritetai, kai tuo tarpu sekuliarioji-racionali vertybinė orientacija yra visiškai priešinga.
„Nors Inglehartas kritikuojamas dėl to, jog jo tyrimai apima ne visas šalis, tyrimų apimtis ir ilgalaikis pobūdis leidžia aiškiai matyti vertybinius visuomenės pokyčius. Lygindami su anksčiau vykdytomis apklausomis matome, jog pagal vertybinius prioritetus Lietuva pasislinko horizontalia koordinačių ašimi nuo išlikimo link saviraiškos ir šiandien esame jau toje pačioje šalių grupėje kaip katalikiškoji Europa“, – aiškina V.Liubinienė.
Be to, pasak profesorės, pasaulio vertybių tyrimo žemėlapis taip pat rodo, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis yra labiau sekuliarių-racionalių nei tradicinių vertybių šalis, šiuo atžvilgiu panaši į Suomiją, Norvegiją ar Vokietiją. Tačiau ekonomiškai Lietuva vis dar silpnesnė, o tai lemia, jog vis dar labiau rūpinamės savo ekonominiu ir fiziniu saugumu nei ekologija ar lygiomis galimybėmis.
Vertybiniai poslinkiai susiję su išsilavinimu
Pasak mokslininkių, vertybinis migracijos kultūros tyrimas rodo, kad keičiantis visuomenės vertybėms, emigracijos mastai iš Lietuvos turėtų mažėti. Šią išvadą pagrindžia ir statistiniai duomenys. Paklausta, kokie vertybiniai pokyčiai galėtų sustiprinti norą likti, grįžti ir gyventi Lietuvoje, V.Liubinienė akcentuoja geranoriškumą – ypač organizacinėje kultūroje.
„Reikėtų stiprinti pozityvią organizacijų kultūrą, gerinti emocinę darbuotojų būklę, kurti saugumą per materialias ir nematerialias priemones, tokias kaip darbuotojų įtraukimas į organizacijų naudų sistemas, organizacijų bendruomenių kūrimą. Kai žmonės jaučiasi saugūs, kai saugumą priima kaip savaime suprantamą vertybę, atsiranda laisvės saviraiškai, daugėja tolerancijos“, – mano V.Liubinienė.
Nors suaugusių žmonių vertybės praktiškai nesikeičia – tai rodo ir monografijoje „Migracijos kultūra“ pateikiamos įžvalgos apie ilgai emigracijoje gyvenančių žmonių grupes – ekstremalios situacijos gali sujudinti visuomenės vertybinę sanklodą. Štai, Australijoje atliktas tyrimas rodo, jog dėl COVID-19 sukeltos pandemijos, visuomenė tapo konservatyvesnė. Galbūt pandemija prisidėjo prie to, jog vertybiniai konfliktai kyla ne vienoje šalyje, įskaitant ir Lietuvą?
Pasak V.Liubinienės, knygoje „Kultūrinė evoliucija“ R.Inglehartas teigia, kad žmonių vertybes ir elgesį formuoja išlikimo saugumo garantija, tad saugumo, užtikrintumo sumažėjimas gali sukelti vertybinį pokytį. Kita vertus, vertybių kaita vyksta su išsilavinimo augimu – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo žmogus atviresnis ir tolerantiškesnis.
Lietuvoje pokyčius, kurie užima dešimtmečius, norima padaryti per kelerius metus.
„Turint omenyje visus šiuos aspektus, sakyčiau, kad Lietuvoje pokyčius, kurie užima dešimtmečius, norima padaryti per kelerius metus. Vertybių per naktį nepakeisi, tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad apie lygias galimybes visiems visuomenės nariams jau kalbama – esame pakeliui į pokytį“, – teigia V.Liubinienė, KTU SHMMF profesorė, viena iš monografijos „Migracijos kultūra“ autorių.
