Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 12 24

Kūčių vakarienė Panevėžio globos įstaigose – be artimųjų ir su negailestinga vienatve

Simboliška, kad Kūčių vakarą prie balta staltiese padengto šventinio stalo susirenka visa šeima – žmonės, kuriuos vienija patys stipriausi jausmai. Deja, pasidžiaugti artimųjų dėmesiu ir meile, šypsenomis ir šiltais apkabinimais galės ne visi. Ligos sukaustyti, vieniši ir artimųjų palikti kenčia negailestingoje vienatvėje. Galimybę pamiršti liūdesį ir skaudulius atėmė ir į pasaulį įsiveržęs koronavirusas – socialinės globos įstaigose nebeliko tradicijos – net ir su likimo draugais susėsti prie bendro Kūčių vakarienės stalo.
Globos namai
Globos namai / www.jp.lt nuotr.

Svetimi artimųjų neatstos

Prieš didžiąsias metų šventes, naujienų portalo JP kalbinta Šv. Juozapo globos namų gyventoja Janytė sakė: „Jaučiu Kalėdinę dvasią, bet labai kažko trūksta. Aplinka papuošta, įvairiomis spalvomis mirga salės, koridoriai. Mano kambaryje ant langų kaba angeliukai, viename lange stovi dvi eglutės, bet širdį skauda iki gelmių, nes šalia manęs nėra artimųjų. Turiu sūnų, bet jis toli, Čikagoje“.

Janytė pasakojo, kad sūnus jos nepamiršta. Kiekvieną pirmadienį su juo bendrauja telefonu ir su kiekviena švente pasveikina.

„Ir su gimtadieniu, ir su vardadieniu, ir su Motinos diena, bet prieš Kalėdas sveikinimo dar negavau. Žinau, paskambins. Visada atsiunčia atvirutę, ar kokią dovanėlę“, – kalbėjo senolė.

74-erių močiutė globos namuose Kalėdas sutinka jau šeštus metus.

„Iš pradžių buvo labai sunku, bet dabar susitaikiau. Namuose būdavau viena. Dabar esu globos namuose, drąsiau, bet vis tiek kažko trūksta, nejauku, kankina liūdesio mintys. Suprantu, kad esu ne viena, šalia manęs svetimi žmonės, bet jie niekada neatstos artimųjų. Pripratau prie tokio gyvenimo ir dėkoju visiems darbuotojams, kurie taip šiltai rūpinasi ir stengiasi užglaistyti vienatvės jausmą“, – sakė Janytė.

Gerumu gaubė svetimi

Šiandien Šv. Juozapo globos namai, kaip ir visą laukimo mėnesį dvelkia gerumu – tarsi sugriuvo senolių rutina ir vienišumas bent trumpam liko užmarštyje. „Kalėdinis laikas būna persotintas ir sotus dėmesiu bei rūpesčiu. Tai laikas, kad yra daugiau vilties nei bet kada“, – tvirtino Šv. Juozapo globos namų vadovas Patrikas Skrudupis.

Ir iš tiesų, laukiant švenčių, senelių namus užliejo šypsenos ir kalėdinė nuotaika. Senoliai aplankė šventiškai pasipuošusį miestą, Kalėdinę eglę.

Prieš šventes namų gyventojai mėgavosi grožio procedūromis. Kalėdų proga bendruomenę sveikino Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos choristai. Gyventojai sulaukė ir Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos mokinių tapybos parodos „Mano emocijos“. Senolius įvairiomis dovanėlėmis pradžiugino daugelis miesto mokyklų ir darželių.

„Gyventojus gaubia didžiulis bendruomenių dėmesys. Labai vertiname, kad tiek daug žmonių įsijungia, jog Kalėdos senoliams būtų šiltesnės. Jie džiaugiasi saldžiais pyragais, langus puošia vaikų dovanotais karpiniais, skaito parašytus sveikinimus atvirutėse. Šiandien aplankysiu kiekvieną senolį, įteiksiu jam kalėdaitį. Ir nors šiuo metu įstaigoje nėra fiksuotas nė vienas koronaviruso susirgimo atvejis, privalėsime laikytis nurodytų reikalavimų. Deja, bendros Kūčių vakarienės nebus, tačiau vakarieniauti gyventojai galės mažuose būreliuose. Kas nenorės susitikti, šventinė vakarienė bus patiekta į kambarius“, – sakė P.Skrudupis.

Dėmesys iš prezidentienės

Prieš didžiąsias metų šventes, vienišus senolius aplankė ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Susitikime D.Nausėdienė teigė, kad sumažėjusios pajamos, sveikatos problemos ar siaurėjantis socialinis artimųjų ir draugų ratas, vis didėjantis vienišumo jausmas lemia senyvo amžiaus asmenų socialinę atskirtį. Pasak pirmosios ponios, bendruomenių galia ir tikėjimas žmonių gerumu gali padėti spręsti šią problemą.

„Mūsų šviesi ateitis yra kuo stipresnėse bendruomenėse, kurios nariai vienas kitam padeda čia ir dabar, kai to labiausiai reikia, kad niekas nebūtų pamirštas ir paliktas. Šv. Juozapo globos namų kolektyvo atsidavimas savo darbui ir nenusakomas noras įtraukti kiekvieną bendruomenės narį yra iš tiesų įkvepiantis gerumo pavyzdys“, – sakė D.Nausėdienė.

Gerumo apraiškos

Tyliai ir ramiai, be artimųjų šurmulio šventes pasitinka ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai.

„Anksčiau prieš didžiąsias šventes vykdavo visuomenės gerumo apraiškos. Ateidavo įvairūs kolektyvai, skambėdavo gyva muzika, moksleiviai ir darželinukai patys įteikdavo rankų darbo dovanėles. Tačiau pandemija kai kurias tradicijas pakoregavo. Kaip žinia, įėjimas į įstaigą labai ribotas. Čia lankosi tik kunigai ir į amžiną atilsį artimąjį išlydintys šeimos nariai. Bet vis tiek, gerumo apraiškų buvo. Vaikai siuntė atvirukus, kepė pyragus, džiugino smulkiomis dovanėlėmis. Gyvojo rožinio draugija tradiciškai dovanojo kalėdaičius, kad žmonės galėtų per Kūčias juos ant patiekalų užsidėti“, – pasakojo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

Tyliai ir ramiai, be artimųjų šurmulio šventes pasitinka ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai.
Vieniši, bet nepalikti

Anot įtaigos vadovės, pasitinkant šventes, čia laikomasi visų lietuviškų tradicijų. Virėjos kepa kūčiukus, gamina maistą būdingą adventui, ruošia šventinius patiekalus tiek Kūčių vakarienei, tiek Kalėdoms. Ligoninė papuošta Kalėdiniais akcentais – žaisliukais, girliandomis, gėlių puokštėmis – ir visa tai, kad ligoniai likę vienatvėje jaustų šventines akimirkas.

„Kas jau šiek stabilizavosi, pagerėjo sveikata išvyko į namus. Kurie prikaustyti prie patalo ir negali grįžti namo, kuriems artimieji negali užtikrinti slaugos ir gydymo liko įstaigoje. Bandome sukurti jiems šventinę atmosferą ir nuotaiką. Nors kiek pradžiuginti, kad neslėgtų ligoninės aplinka, atitraukti juos nuo sveikatos problemų, savos ligos, nes kai žmonės sunkiai serga, tada galvoja apie pačią blogiausią išeitį. Norime, kad jie atitruktų nuo tokių minčių. Deja, ne visi, pagal savo psichinę ir fizinę būklę suvokia, kad už langų didžiosios šventės“, – kalbėjo V.Grigienė.

Įstaigos vadovė pasakojo, kad čia likusiųjų – artimieji nepamiršta. Stengiasi sušildyti jų širdis ir siunčia dovanas ar neša lauknešėlius. Namiškiai įdeda ne tik skanesnį kąsnelį, bet ir tai, kas įprasmina ar primena šventes.

V.Grigienė linki, kad viltys niekada nemirtų, kad jos visada būtų šviesios, gražios: „Bet svarbiausia, visi būkime sveiki, nes sveikata – brangiausias mūsų turtas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais