„Bronzos amžiaus įtvirtinta gyvenvietė ant kalvos po truputį atidavinėja savo turinį, kurio yra daug. Po archeologinių tyrimų ateina metas užsiimti mėginių apdorojimu. Pajūrio regioninio parko direkcijos kieme įsikūrę archeologai plovė šių metų Kukuliškių piliakalnio ir gyvenvietės grunto mėginius.
Gruntas plaunamas norint surasti ir identifikuoti įvairių augalų liekanas, kurias prieš 3000 metų augino, valgė ir naudojo ši bronzos amžiaus bendruomenė. Išsamios analizės reiks palaukti iki kitų metų pavasario, kada kiekvienas grūdas ar sėkla bus ištirta po mikroskopu ir identifikuota. O po intensyvios dienos darbų, galima pasidžiaugti, kad sėklų kiekis itin didelis ir skaičiuosime ne vieną tūkstantį. Jau plika akimi matėm kad yra pupų, kviečių ir miežių sėklų“, – rašoma pajūrio regioninio parko feisbuko paskyroje.
Aptiko kaulų dirbinių
„Vakarų ekspresui“ susisiekus su šių tyrimu vadove, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos tyrimų instituto mokslininke dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, ši sutiko apie radinius papasakoti plačiau.
„Aptikti išlikusias medines konstrukcijas 3000 metų senumo vietovėje – retas reiškinys. Juk tai buvo bronzos amžius“, – teigė M.Urbonaitė-Ubė.
Pasak jos, rasta ir daug kaulinių dirbinių, papuošalų ir įrankių – smeigtukų, ylų, skoptų, kaulinių peiliukų.
„Gyvūnėlių ir žuvų kaulai išvežti tyrimams. Aptikta daug sėklų, tad identifikavus jas, galėsime pasakyti, ką to meto žmonės valgė“, – sakė dr.M.Urbonaitė-Ubė.
Aptikti išlikusias medines konstrukcijas 3000 metų senumo vietovėje – retas reiškinys. Juk tai buvo bronzos amžius.
Dar 2018 metais žurnalistas Denisas Nikitenka rašė, jog žmonės ant Kukuliškių piliakalnio gyveno dar nuo VIII-VI amžiaus prieš Kristų, tad jis gali būti vadinamas vienu seniausių visoje Vakarų Lietuvoje.
„Pajūryje apskritai yra labai mažai bronzos amžiaus piliakalnių. Kraštas labiau garsėja šio laikotarpio palaidojimo paminklais. Laboratoriniai tyrimai atskleidė ir tai, kad Kukuliškių piliakalnio gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, augino galvijus, mažiau vertėsi medžiokle“, – pasakojo archeologė M. Urbonaitė-Ubė.
Ji teigė, kad Kukuliškių piliakalnio archeologiniai tyrimai yra testiniai ir jie vykdomi etapais.
„Tai yra trečias tyrimų sezonas, darbus pradėjome 2017 metais“, – akcentavo ji.
Senesnis už Birutės kalną
Prieš kurį laiką mokslininkai atidengė akmenines struktūras ant piliakalnio, kurios byloja, jog čia buvo gyventa, buvo įrengti statiniai.
„Už Birutės kalną šis piliakalnis yra senesnis 1,5 tūkst. metų. Čia žmonės gyveno maždaug 500 metų prieš Kristų, bronzos amžiuje. Tikėtina, jog čia gyveno nedidelė bendruomenė, iki 30 žmonių. Panašu, jog gyventojai jau vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste“, – sakė M.Urbonaitė-Ubė.
Tai, kad tais laikais žmonės gyveno ant jūros kranto, taip pat – retas reiškinys.
„Šiuo metu piliakalnis stovi 300 metrų nuo jūros, o anuomet gyvenvietė turėjo būti ant jūros kranto, nes jūros lygis buvo aukštesnis. Kyla klausimas kodėl jis gyveno taip arti jūros. Galbūt jie žvejojo, gal juos domino ruoniai ar prekyba gintaru? Nes daugiau įtvirtintų gyvenviečių palei pajūrio juostą Lietuvoje nėra.
Dažniausiai žmonės nesirinkdavo tokių vietų, gyvenvietės buvo kuriamos šalia gėlo vandens šaltinių. Pajūryje gyventi buvo nepatogu dėl vėjo, audrų, buvo drėgna ir šalta. Bandome aiškintis, kodėl ši bendruomenė kūrėsi itin nepalankiose sąlygose“, – teigė M. Urbonaitė-Ubė.
