Vienintelis toks muziejus
Trys nedideli kambariai su sienas puošiančiais meno kūriniais, įspūdingo grožio indauja ir kiti baldai, ant stalo išdėlioti indai – vieni mena XVIII amžių, iš kitų valgė šių dienų karaliai. Tokia ekspozicija pasitinka Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse.
Muziejų įkūrė ir jame savo kolekciją eksponuoja Vaclovas ir Henrita Kontrauskai. Per 30 metų V.Kontrauskas tikina sukaupęs per 25 tūkst. eksponatų – kulinarinių knygų, valgiaraščių, dailės kūrinių, baldų, virtuvės įrangos ir indų, įrankių ir t.t. 2007 metais ekspozicija atidaryta Birštone, 2010-aisiais atkeliavo į Vilnių – restoraną „Ida Basar“. Prieš dvejus metus, 2014 m., Vilniaus savivaldybė išnuomojo muziejui patalpas Bokšto g. 9 dvidešimčiai metų su sąlyga, kad nuomininkai investuos 2 mln. Lt (580 tūkst. eurų) iki 2018 metų pabaigos.
Dabar šios beveik 349 kv. m patalpos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą ir greičiausia atsidurs aukcione. Tiesa, kol kas pats sąrašas dar nėra patvirtintas, nes paskutiniame tarybos posėdyje nebepakako tarybos narių, kad balsavimas įvyktų.
Viskas dėl vestuvių
Kaip įrodymą, kad iš savivaldybės gautose patalpose muziejus vykdo ne visai tokią veiklą, kokią turėtų, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tarybos nariams rodė nuotrauką. Joje užfiksuota, kad Kulinarinio paveldo muziejaus kieme šių metų liepos 15 dieną vyko verslininkų Irenos ir Vaidoto Marozų dukters Birutės bei jos išrinktojo Egidijaus Jadenkaus vestuvės. O tai renginys, kuris, A.Vaitkunskienės teigimu, čia neturėtų vykti.
Dabar išeina taip, kad beveik už 400 kv. m miestas gauna 101 eurą per mėnesį, o galimai tokių renginių pajamos nuomininkui yra žymiai didesnės, – sakė A.Vaitkunskienė.
„Savivaldybės darbuotojai, vykdantys kontrolę, kaip turi būti valdomas savivaldybės turtas, birželio mėnesį darė du patikrinimus ir nustatė, kad nei muziejuje buvo nurodomas darbo laiko, nei jis buvo atviras visuomenei. Taip pat atsiuntė darbuotojai nuotraukas, kad liepos mėnesį čia buvo švenčiamos privačios vestuvės, – apie tai, kad savivaldybės patalpos naudojamos netinkamai, kalbėjo A.Vaitkunskienė. – Sutartyje yra numatyta, kad subjektas be savivaldybės leidimo negali nei subnuomoti, nei naudoti kokiems nors renginiams muziejaus patalpų. Dabar išeina taip, kad beveik už 400 kv. m miestas gauna 101 eurą per mėnesį, o galimai tokių renginių pajamos nuomininkui yra žymiai didesnės.“
Į kai kurių tarybos narių pastabas, kad vestuvės vyksta ir Gintaro muziejuje Palangoje ar Verkių rūmuose, administracijos direktorė nereagavo.
Čia įvyko tik civilinė santuoka, jokio pokylio nebuvo, jokių stalų nestatė, – sakė V.Kontrauskas.
V.Kontrauskas, girdėdamas, kodėl iš muziejaus norima atimti patalpas, tik šypteli: „Jokia paslaptis – tai buvo Birutės Marozaitės, „Amatininkų“ direktorės, o ji yra mūsų asmeninės draugės Irenos Marozienės dukra, vestuvės. Čia įvyko tik civilinė santuoka, jokio pokylio nebuvo, jokių stalų nestatė. Į šitą civilinę santuoką buvo sukviesta žymių Vilniaus žmonių, o mūsų tikslas buvo, kad šita vieta taptų kuo žinomesnė. Juk kuo daugiau žmonių ateina, tuo geriau, pati geriausia reklama – iš lūpų į lūpas.“
Muziejaus direktorius tikina, kad tikslas buvo pasiektas – žmonės ėmė aktyviau domėtis, lankytis, o vestuvių ceremonija jokio pelno jiems neatnešusi, nes vyko be jokio atlygio. Ir buvo vienintelė, čia vykusi per tą laiką, kai muziejus šiose patalpose įsikūrė.
Vieta naujiems pastatams
Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl patalpas iš nuomininko ketinama atimti ir parduoti aukcione. A.Vaitkunskienės teigimu, sklype, kurį galima suformuoti, leidžiama atstatyti du pastatus. Realiai, pripažįsta savivaldybės administracijos direktorė, čia bus pastatyti du apie 800 kv. m nauji pastatai. Investicinė šių statinių vertė ateityje sieks, pasak A.Vaitkunskienės, apie 2,2 mln. eurų.
Žymus verslininkas ir kolekcininkas, stebėjęs tarybos posėdį, kuriame svarstyta muziejaus patalpas įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą, tikina pastebėjęs, kad administracijos direktorė ne tik nepaminėjo, kokia veikla vykdoma muziejuje, kokios buvo investicijos į avarinės būklės patalpas nuo 2014 metų, bet ir pateikė neteisingų faktų. Tarkim, ji nuolat akcentavo, kad patalpos yra 400 kv. m, nors jos 50-čia kv. m mažesnės.
Tarybos narius kvietė pasivaišinti restorane, daug kas nuvyko, kažkas nevyko, bet tas sprendimas buvo priimtas, – sakė V.Benkunskas.
Nustebino jį ir teiginiai apie 800 kv. m atstatomus pastatus. Jiems vietos yra galinio vidaus kiemelio kampe, tačiau juos atstačius bendras patalpų plotas sieks tuos administracijos direktorės minimus 800 kv. m.
V.Kontrauskas neslepia turintis ambicijų tuos pastatus atkurti – „Lietuvos paminklai“ rengia projektą, tikimasi gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Naujose patalpose muziejaus direktorius žada įkurti senųjų kulinarijos knygų biblioteką ir skaityklą, taip pat išplėsti jau pradėjusią veikti smuklę, kurioje, kaip planuojama, bus galima paragauti autentiškų patiekalų: iš lietuviškų, lenkiškų, žydiškų ir kitų tautybių vilniečių virtuvių.
Tačiau žemės muziejų valdanti viešoji įstaiga bent kol kas dar nėra išsinuomojusi – tam reikia savivaldybės sutikimo.
Valdantieji – už pardavimą
Vilniaus savivaldybės tarybos valdantieji gana vieningai pasisakė už sprendimą šias patalpas parduoti aukcione. Konservatoriaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, jis puikiai prisimena, kaip praeitoje kadencijoje buvo priimtas sprendimas dėl Bokšto g. 9 patalpų: „Tarybos narius kvietė pasivaišinti restorane, daug kas nuvyko, kažkas nevyko, bet tas sprendimas buvo priimtas. Sutartį aš taip pat skaičiau, joje buvo parašyta, kad išnuomojama su įpareigojimu investuoti berods 2 mln. Lt. Dabar turime praėjusius dvejus metus, kiek žinau, bent dalis tų investicijų yra padaryta. Bet kur kas didesnė problema, kurią matau, ką administracijos direktorė minėjo, yra galimybė šitame objekte pristatyti dar papildomai 500 kv. m patalpų ir padovanoti miesto centre esančias patalpas, žemės sklypą privačiam subjektui.“
Vidas Urbonavičius: „Pirma išnuomodama, paskui atimdama jau suremontuotas patalpas, savivaldybė gali užsitraukti galimų investuotojų nemalonę“.
Tai V.Benkunskas pavadino savivaldybės turto parceliavimu.
„Todėl aš esu tikras, kad šitą objektą mes turime įtraukti į privatizuojamų sąrašą, suformuoti žemės sklypą, pakelti jo vertę ir tada visi verslininkai, tarp jų – ir tas, kuris turi dabar išsinuomojęs, galės aukcione dalyvauti ir sumokėti tą rinkos vertę, kuri yra reali, o ne su ištrauktais iš po kilimo susitarimais su ankstesne kadencija bandyti uzurpuoti visų vilniečių turtą. Tai yra chrestomatinis pavyzdys, kaip buvo praeitoje kadencijoje. Aš tikėjausi ir dar šiandieną tikiu, kad tokių dalykų mes nebedarom“, – kalbėjo vicemeras.
Tiesą, kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius pastebėjo, kad taip elgdamasi – pirma išnuomodama, paskui atimdama jau suremontuotas patalpas, savivaldybė gali užsitraukti galimų investuotojų nemalonę.
Patalpos buvo avarinės
V.Kontrauskas tvirtina (ir tai liudija turimos nuotraukos bei ekspertų teiginiai), kad 2014 metais šios patalpos Bokšto gatvėje buvo avarinės būklės – be elektros, nešildomos, net pamatus tekę remontuoti. Muziejaus įkūrėjas ir direktorius prisimena, kad prieš dvejus metus pagaliau gavus leidimą čia tvarkytis, teko investuoti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Duris 2015-ųjų gegužę atvėręs muziejus džiaugiasi gausėjančiais lankytojų srautais, kitąmet tikėtasi pritraukti ir užsienio turistus, kurie lankosi Vilniuje.
Tačiau savivaldybės sumanymas patalpas privatizuoti stabdo bet kokią veiklą. V.Kontrauskas rankų nuleisti neketina, nors 2014 metų gegužę pasirašytoje nuomos sutartyje ir yra punktas: „Nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2034 m. gegužės 22 d., bet esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono“.
Vilniaus savivaldybės administraciją pasiekė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pasirašytas raštas, kuriame KPD išsako savo poziciją, kad „minimos patalpos neturėtų būti privatizuojamos“. Dėl to, kad išliktų Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus, pasisakė ir daugybė kultūros bei mano žmonių, tačiau su jų parašais savivaldybės administraciją pasiekęs raštas net nebuvo parodytas klausimą sprendusiems Vilniaus tarybos nariams.
Jeigu tai nepadės, V.Kontrauskas pasiryžęs kovą pratęsti teisme.
