„Mes pasikviesime tuos ekspertus, kurie teigia, kad ši įstatymo nuostata perteklinė, pakviesime inspektorę, kuri inicijavo šią pataisą, jei yra taip, kaip teigia ekspertai, mes tiesiog įspėsime inspektorę, kad reikia vadovautis ir kitais teisės aktais ir nebepriiminėsime (pataisos), nes jau galioja toks teisės aktas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
„Mes kaip komitetas paprasčiausiai dabar norime išsiaiškinti, ar nedarome to darbo kaip perteklinio“, – pabrėžė komiteto vadovas.
Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje buvo numatyta pateikti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, draudžiančią skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią dezinformaciją ar informaciją.
Tokį įstatymo papildymą priimti siūlė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis bei kiti komiteto nariai, remdamiesi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos siūlymu. Pataisa argumentuojama nepakankamu teisiniu juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reguliavimu.
Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta – „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė teigia, jog teikti pataisas Seimo Kultūros komitetui paskatino kelerius pastaruosius metus matyta problema, kad įstatymais neapibrėžta atsakomybė dėl juridinio asmens reputacijos reputacijos pažeidimo.
„Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga. Nėra numatyta sankcijų dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Teismų išaiškinimas yra ir mes remiamės teismų praktika, kad turėtume nagrinėti tokius atvejus remiantis Visuomenės informavimo 19 straipsniu, tačiau sankcijų taikyti negalime. Negalime nei įspėti visuomenės informavimo priemonių, nei reikalauti pašalinti informaciją, nei paneigti informaciją“, – BNS yra sakiusi etikos inspektorė.
Klausiama, ar šiuo atveju nerizikuojama, jog informacijos, žeidžiančios įmonės reputaciją sąvoka gali būti plačiai interpretuojama, G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė tikino, jog „rizikos nėra, nes reikia skirti smalsumą ir visuomenės interesą žinoti“.
Kai kurie teisininkai siūlomą pataisymą įvertino kaip nereikšmingą ar perteklinį. Advokatė Liudvika Meškauskaitė BNS yra sakiusi, kad problemos dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo pirmiausia yra susijusios su teismine praktika, jos tempais, neturtinės žalos priteisimo dydžiu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Žiniasklaidos teisės ekspertas Andžejus Čaikovskis, pataisas komentuodamas naujienų portalui delfi.lt, yra pažymėjęs, kad juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimus ir dabar galima konstatuoti pagal kitą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri skelbia, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
