„Yra kreipimasis į Seimo valdybą. Kiek žinau, Seimo valdyba priėmė sprendimą darbo grupę sudarinėti. Kreipsis į frakcijas. Galiu pasakyti nebent jau „valstiečių“ frakcijos vardu, mes aišku nuspręsime, kad mūsų komiteto darbo grupė tą darbą atliktų“, – Kultūros komiteto posėdžio metu dėstė R.Karbauskis.
Jis darė prielaidą, kad visos valdančiojoje koalicijoje siekiančios dirbti partijos pritars darbui komitete. Seimo valdybos sprendimą kurti darbo grupę jis vadino nesusipratimu.
R.Karbauskis siūlė formuoti komiteto darbo grupę, kurią sudarytų Seimo nariai, LRT tarybos nariai. Visi kiti, pavyzdžiui, organizacijų atstovai posėdžiuose, esą galėtų dalyvauti ne kaip darbo grupės nariai, su patariamojo balso teise.
Konservatorius Vytautas Kernagis sakė esantis „prieš“ komiteto darbo grupės sudarymą. Jo teigimu, prie Seimo valdybos dirbanti grupė turėtų didesnius įgaliojimus.
Socialdemokratę Ramintą Popovienę komiteto posėdyje pavadavusi Dovilė Šakalienė antrino V.Kernagiui ir taip pat pridūrė, kad kurti dvi darbo grupes būtų netikslinga.
Diskusijai tęsiantis, R.Karbauskis aiškino, kad darbo grupė neturi sprendžiamojo balso teisės. Galutinius sprendimus vis tiek, kaip nurodė jis, priims Kultūros komitetas.
„Vis tiek komitetas yra atsakingas, mes registruosim įstatymo projektą. Šitoj vietoj darbo grupės atsiejimas nuo mūsų komiteto pakenktų šito įstatymo kokybei“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Jis ragino komiteto darbo grupę sukurti kuo greičiau – „nedelsti dar savaitę“.
Vėliau R.Karbauskis, klausiamas, kada darbo grupė susirinks pirmąjį kartą, atsakė, kad tik prasidėjus Seimo rudens sesijai.
Jei frakcijos nutars darbo grupę kurti prie Seimo valdybos, R.Karbauskio tikinimu, komitetas sprendimą dėl savos darbo grupės galės atšaukti.
Komiteto posėdžio metu, keldama ranką, pasisakyti norėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Aš nelabai suprantu, kokia tema jūs pasisakysit“, – kalbėjo R.Karbauskis.
„Ta pačia tema, kadangi šis įstatymas yra būtent LRT naujos redakcijos įstatymas. Tai jau gal leiskit pasisakyti ir paklausti, kadangi, jau buvo minėta, valdyba yra aukštesnis valdymo organas [...]. Turbūt tik Seimo senbuviai galbūt net nepamena situacijos, kad būtų sudaryta dar viena darbo grupė, kai jau valdyba sudarė darbo grupę. Į tą valdybos sudarytą darbo grupę įeis visų frakcijų atstovai. Tuo tarpu, Kultūros komitete ne visų frakcijų atstovai yra. Taip pat įeis išorės ekspertai“, – dėstė nacionalinio transliuotojo vadovė ir klausė, ar yra prasmė sudaryti dar vieną darbo grupę, kas bus su dviejų darbo grupių rezultatais.
R.Karbauskis pažymėjo, kad Seimo valdyba darbo grupės nesudarė, bet nutarė kreiptis į frakcijas dėl tokios grupės sudarymo.
Jeigu Seimo frakcijos [...] nutars, kad Kultūros komiteto sudaryta komisija tą funkciją atliks, tokiu atveju, toks sprendimas ir bus.
„Jeigu Seimo frakcijos, Seimo narių dauguma nutars, kad Kultūros komiteto sudaryta komisija tą funkciją atliks, tokiu atveju, toks sprendimas ir bus. Valdyba neturi jokios teisės nuspręsti už Seimą“, – aiškino Kultūros komiteto pirmininkas.
Darbo grupė dėl naujos LRT įstatymo redakcijos prie Kultūros komiteto sudaryta 4 nariams balsavus „už“, dviems – „prieš“. Ją sudarys komiteto nariai ir LRT tarybos atstovai.
Trečiadienio rytą Seimo valdybos posėdyje dalyvavusi opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė, kad valdyba priimdama savo nutarimą žinojo apie Kultūros komiteto planus steigti savo darbo grupę.
„Buvo žinoma, kad Kultūros komitete irgi planuojama kurti darbo grupę, bet argumentas, kodėl valdyba turėtų prisiimti šią iniciatyvą, – kad Kultūros komitete net ne visų frakcijų atstovai yra, o kausimas išties jautrus ir svarbus“, – kalbėjo ji.
Galbūt bus svarstoma dėl šių darbo grupių sujungimo ir platesnės grupės.
„Valdyba negali uždrausti Kultūros komitetui sudaryti darbo grupę, tai yra jų prerogatyva, bet aš manyčiau, kad logiška būtų, jog dėl ypatingos klausimo svarbos tai būtų valdybos darbo grupė, tačiau, kadangi Kultūros komitetas jau sudarė, galbūt bus svarstoma dėl šių darbo grupių sujungimo ir platesnės grupės, nes čia ir ekspertai bus reikalingi“, – sakė opozicijos lyderė.
Sudaryti darbo grupę LRT įstatymo pakeitimams rengti nutarta praėjusią savaitę po parlamentinių klausymų šiuo klausimu.
Nauja LRT įstatymo redakcija siūloma įteisinti du valdymo organus – valdybą, atsakingą už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, LRT generalinio direktoriaus priežiūrą, ir ombudsmeną, prižiūrintį, kaip laikomasi Etikos kodekso.
Taip pat siūloma trumpinti tarybos narių kadenciją ir keisti jos sudarymo tvarką, įvesti reklamos draudimą portalui, prievolę transliuoti LRT tarybos posėdžius, kasmet atlikti išorinį auditą.
Teisės akto projektą anksčiau vertino Vyriausybė – atkreipė dėmesį, kad ombudsmeno pareigybė būtų perteklinė, susiginčijo, ar LRT taryboje turėtų dirbti krikščionių katalikų atstovas.
Kilo diskusijų dėl siūlomos įkurti LRT valdybos – esą įstatymo projektą reikėtų koreguoti taip, kad LRT generalinis direktorius nebūtų įstumtas į interesų konflikto zoną, arba valdybos nesteigti ir vietoje to tobulinti Administracinę komisiją.
Kita alternatyva – steigti specializuotus LRT valdymo komitetus ir naikinti Administracinę komisiją bei atsisakyti planų dėl valdybos, rašė BNS.
Naują įstatymo redakciją inicijavo „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis bei LRT veiklą tyrusios komisijos nariai. Komisija konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.
Įstatymo redakcija atitinka komisijos išvadas, nors Seimas jų nepatvirtino.
Gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad parlamentas, sudaręs komisiją nacionalinio transliuotojo veiklai tirti, pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.
Naujai LRT įstatymo redakcijai Seimas po pateikimo pritarė, toliau ji bus svarstoma komitetuose.
