Pasak įstatymo projektą rengusios parlamentaro Manto Adomėno padėjėjos Aistės Laurinavičiūtės, dabartiniame Labdaros ir paramos įstatyme kultūrai, kaip specifinei sričiai, nėra skirtas pakankamas dėmesys. Be to, jame minimos mokestinės lengvatos tik juridiniams asmenims.
Pagal naująjį projektą, lengvatas galėtų gauti ir fiziniai asmenys – mecenatai, o paramą gaunantys menininkai nebeprivalėtų steigti juridinio asmens gauti pagalbą – mecenuojamasis ją galės priimti kaip fizinis asmuo.
Pagal naująjį projektą, lengvatas galėtų gauti ir fiziniai asmenys – mecenatai, o paramą gaunantys menininkai nebeprivalėtų steigti juridinio asmens gauti pagalbą – mecenuojamasis ją galės priimti kaip fizinis asmuo.
„Labdaros ir paramos įstatyme yra numatyta, kad negali būti paramos teikėju fizinis asmuo, jam netaikomos jokios lengvatos, o Kultūros mecenavimo įstatyme ši lengvata yra numatyta“, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Laurinavičiūtė.
Numatoma, kad duotos paramos dydžiu būtų sumažinamos mecenato apmokestinamosios pajamos.
„Juridiniam asmeniui, mecenatui liktų (lengvatos) tos pačios, kaip Labdaros ir paramos įstatyme. Nuo pajamų galima atskaičiuoti dvigubą suteiktos paramos dydžio sumą, bet ji negali viršyti 40 proc. apmokestinamųjų pajamų (...) Fizinis asmuo galėtų atskaičiuoti dvigubą mecenavimo dydžio sumą nuo savo gautų pajamų, bet ta suma negalėtų viršyti 10 proc. visų apmokestinamųjų pajamų“, – aiškino A.Laurinavičiūtė.
Taip pat gavėjas neturėtų mokėti mokesčių už lėšas, kurias gautų iš mecenato. Be to, anot rengėjų, planuojama, kad mecenatas galėtų paremti menininką ir jam dar mokantis.
„Mes siekiame skatinti kultūrą ir menininką nuo pat jo gimimo, siūlome mecenavimu pripažinti ir išlaidas, kurias mecenatas sumokės už studijas, jei būsimasis menininkas mokosi aukštojoje mokykloje“, – sakė įstatymo projekto rengėja.
Mecenuojamasis, anot A.Laurinavičiūtės, galėtų įsipareigoti viešinti mecenatą, tik ne daugiau nei minėdamas jo vardą, taip pat mecenuojamasis galėtų teikti mecenatui savo kūrinių, bet jų vertė negalėtų būti didesnė nei 10 proc. suteiktos paramos.
Projekte numatoma, kad mecenuojamasis turėtų teikti ataskaitas mecenatui ir susitarti su juo, kaip bus naudojamos lėšos, abi pusės turėtų teikti valstybinėms institucijoms finansines ir veiklos ataskaitas. Mecenatas ir menininkas negalėtų būti susieti giminystės ar darbo santykiais.
Anot parlamentaro M.Adomėno, teikiamas registruoti Kultūros mecenavimo įstatymas yra pirmas žingsnis Lietuvoje siekiant sukurti sistemingą kultūros rėmimo politiką.
„Valstybės vaidmuo, kaip ir daugelis politikos teoretikų mano, yra per daug išsiplėtojęs ir valstybė prisiima per daug funkcijų, ir norisi, kad jis būtų labiau perduotas pilietinės visuomenės link“, – sakė konservatorius.
Bendrovės „Prime Real Estate“ generalinis direktorius Rimvydas Baranauskas sakė, kad iki šiol fizinių ir juridinių asmenų mecenavimo kultūrai klausimas niekur nebuvo reglamentuotas, be to, nėra jokios institucijos, kuri vienytų pačius mecenatus, nėra savireguliacijos mechanizmo.
„Kiekvieną mecenatą motyvuoja trys esminiai dalykai: pirma, mecenuojamos yra tos meno vertybės, procesai, individai, kuriais žavisi, priima, ir kuriuos nori matyti mecenuojamus. Tai individualūs dalykai (...) Antra, tai yra ir ekonominės, finansinės paskatos. Jos įstatyme yra numatytos kaip mokestinės lengvatos“, – sakė verslininkas.
Anot R.Baranausko, mokestinės lengvatos neturėtų būti pernelyg reikšmingos, kad nesukurtų pagundos piktnaudžiauti, reikėtų tai griežtai reguliuoti.
„Trečiasis argumentas būtų garbė, visuomeniniai dividendai. Mecenatai patys renkasi, ar jie nori būti žinomi viešai (...) Tikriausiai paprastas paminėjimas būtų daugiau negu pakankamas“, – tvirtino verslininkas.
Pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovo Martyno Budraičio, aiškus mecenavimo mechanizmas skatintų laisvą tiek verslininkų, tiek pačių menininkų mąstymą.
„Šitas įstatymas suteikia galimybes fiziniams asmenims mecenatams, kaip asmenybėms, remti menininkus, kaip asmenybes, o ne kažkokias organizacijas, neverčiant menininkus jungtis į kažkokius darinius, steigti juridinius vienetus, kad gautų finansavimą“, – sakė teatro direktorius.
