Parkas esą galėtų atvirsti į anksčiau buvusį botanikos sodą, o jame esančius teniso kortus, anot ministro, būtų gerai iškeldinti.
Gedimino kalno šeimininko ieškantis A.Gelūnas, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktore Audrone Kasperavičiene, BNS sakė iš jos išgirdęs džiugią žinią – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anuliavo Vilniaus savivaldybės potvarkį dėl dviejų sklypų suformavimo.
Po tokio teismo verdikto Pilių rezervato teritorija liko vientisa. Pasak A.Gelūno, kalnas, kaip ir visa valstybė žemė, nuosavybės teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, o pagal teisės aktus juo rūpintis turi rezervatas.
„Yra labai džiugi naujiena, kuri reiškia, tai, kad Pilių rezervatas gali imtis tvarkybos darbų, jie nebėra juridiškai paralyžiuoti kaip buvo teismo proceso metu“, – BNS sakė ministras.
Tačiau ministras užsimena, jog Gedimino kalnas galėtų būti perduotas Nacionaliniam muziejui, kuris rūpinasi ant kalno esančia pilimi.
„Galvočiau, kad būtų tikslinga priskirti kalną kaip pilies teritoriją Nacionaliniam muziejui, kad jis būtų tikrasis šeimininkas ir rūpintųsi tuo kalnu – būtų daugiau aiškumo“, – sakė jis.
A.Gelūnas sako sudaręs darbo grupę dėl Gedimino kalno, pilies ir šalia esančio Sereikiškių kalno tvarkymo, kuriai pats ir pirmininkaus.
„Mes priimame tai kaip džiugią naujieną ir galvojame pradėti kuo skubiau tą duomenų apibendrinimo apie kalno būklę, Sereikiškių parko būklę etapą, ir tam šiomis dienomis sudariau darbo grupę iš įvairių žinybų atstovų, nes manau, kad klausimas labai svarbus, tai ketinu ir pirmininkauti darbo grupei. Turėtume nedelsdami pradėti dirbti ir kalbėtis apie reikalingas lėšas kalno sutvirtinimui“, – kalbėjo jis.
Anot A.Gelūno, ši darbo grupė „galėtų imtis gana ryžtingų veiksmų ir nulemti šitos istoriškai ir kultūriškai svarbios vietos kitokį vaizdą netolimoje ateityje“.
Kultūros ministerijos vadovas tikisi, jog darbo grupė dar rugpjūtį surengs vieną ar du posėdžius, per kuriuos su teisininkais bus aptarta, ar daug kliūčių kiltų perduodant kalną Nacionaliniam muziejui.
Be kita ko, ministras sako, kad kitaip galėtų atrodyti ne tik kalnas, pilis, bet ir Sereikiškių parkas – esą jis galėtų būti paverstas botanikos sodu be teniso kortų.
„Daug vilčių, kad Sereikiškių parkas, kuris yra pilies prieigose, irgi įgis šiek tiek kitokį vaizdą. Galvojame apie botanikos sodo, kuris istoriškai buvo toje teritorijoje, atgaivinimą. Mano nuomone, teniso kortai, kurie yra kalno papėdėje, istorinės pilies kaimynystėje, tikrai netinkamoje vietoje. Stebint kitų Europos sostinių centrinių miesto rajonų parkus, ar tai būtų Ryga, ar Praha, vaizdas iš tikrųjų kitoks. Mes net ir šitoje srityje gerokai atsiliekame, nors deklaruojame, kad mylime istoriją ir kad mums svarbi tautos praeitis“, – teigė ministras.
A.Gelūnas kol kas sako negalintis pasakyti, kiek konkrečiai lėšų prireiks kalno gelbėjimui, bet pabrėžia nenorintis, jog kalnas sugriūtų jam einant ministro pareigas.
„Tikrai nenorėčiau būti tas ministras, kurio ministravimo laikotarpiu nugriuvo pilis ar įgriuvo kalnas. Tai būtų tragedija visai Lietuvai, bet būtų ir mano asmeninis fiasko“, – sakė jis.
Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus. Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje skelbta, jog vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas.
Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant Aukštutinę pilį.
