Seimo Kultūros komiteto išvada atveria kelią toliau Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisą svarstyti Seimo salėje.
„Labai siūlyčiau ramiai apsvarstyti visus klausimus, kurie kyla, visus „už“ ir „prieš“, prieš priimant galutinį sprendimą, nes puikiai suprantame, kad Lukiškių aikštės ir monumento klausimai visuomenėje kelia tikrai labai daug prieštarų, labai daug emocijų ir aš tikrai siūlyčiau daryti viską, kad mes tų papildomų prieštarų išvengtume“, – trečiadienį per komiteto posėdį kalbėjo ministras.
Jis pristatė savo vadovautos darbo grupės veiklos rezultatus – informavo apie atnaujintą aikštės panaudos sutartį ir sutarimą, kad per keturis mėnesius sostinės savivaldybė parengs jos valdymo nuostatas bei planą, kaip ten pastatyti Vyčio memorialą.
M.Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar nesibaigęs teismo procesas dėl „Laisvės kalvos“ – šis projektas, o ne Vyčio skulptūra laimėjo Kultūros ministerijos inicijuotas kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų atminimo įamžinimo.
Ministro poziciją palaikė Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.
„Padarykime klausimus, pasikvieskime ekspertus, paklauskime to paties Genocido centro, kokia jų yra vizija, sulyginkime Genocido centro viziją su savivaldybės ir tada priimkime kokius nors sprendimus, o ne dabar skubotai, buldozeriu imti ir stumti“, – ragino jis.
Komiteto daugumai neatsižvelgus į jo poziciją atidėti klausimo svarstymą, V.Kernagis atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Adas Jakubauskas savo ruožtu teigė, kad jau pradėta rengti Lukiškių aikštės įveiklinimo vizija.
Lukiškių aikštės ir monumento klausimai visuomenėje kelia tikrai labai daug prieštarų, labai daug emocijų ir aš tikrai siūlyčiau daryti viską, kad mes tų papildomų prieštarų išvengtume, - sakė M.Kvietkauskas.
Jis taip pat sakė, jeigu Seimas nuspręs pavesti centrui rūpintis aikšte, LGGRTC reikėtų tam įkurti naują skyrių su keliais darbuotojais ir skirti papildomą finansavimą.
A.Jakubauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisiškai prieš kelerius metus rekonstruota Lukiškių aikštė dar nėra priduota, o jai baigti reikia lėšų.
„Ta aikštė dar nėra priduota, aikštė nėra baigta. Susipažinus su dabartiniu aikštės stoviu, investicinis projektas nėra užbaigtas. Vien jam baigti, nesvarbu, ar savivaldybė užbaiginės, ar mūsų centras, reikia apie 100 tūkst. eurų“, – sakė jis.
A.Jakubauskas teigė, kad reikėtų Genocido centrui atiduoti prižiūrėti ir šalia buvusių KGB rūmų esantį vadinamąjį Aukų skverelį.
„Jeigu Seimas apsispręstų ir patikėtų valdyti Genocido centrui Lukiškių aikštę, mano galva, reikėtų, kad centras prižiūrėtų ir Aukų skverelį. Jis yra šalia buvusių KGB rūmų. Ten taip pat vyksta valstybinės reikšmės renginiai, ir dabar pažiūrėjus tas skverelis nelabai yra prižiūrimas“, – tvirtino jis.
Šiuo metu Lukiškių aikštę pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
Parlamente svarstoma valdančiųjų parengta Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisa, kad „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad aikštė centrui būtų perduota ne pagal panaudos sutartį, o turto patikėjimo teise.
Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus miesto savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.
Idėjos kritikai tvirtino, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nesitarta su visuomene, politikais.
Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
