Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 04 12

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuogąstauja, kad kultūra vėl liks be ES fondų lėšų

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuogąstauja, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje 2014–2020 metais kultūra vėl gali likti be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.
Šarūnas Birutis
Šarūnas Birutis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Per ketvirtadienį vykusį 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos komisijos posėdį pasiūlytas neadekvačiai mažas Nacionalinės pažangos programos finansavimas kultūrai, teigia Kultūros ministerija.

Komisija atmetė ministerijos siūlymą kultūrai skirti maždaug 9 proc. visos ES finansinės paramos, nutarta palikti nustatytą 4 proc. ribą.

Š.Birutis pabrėžė, kad būsimoji finansinė perspektyva – iš tiesų yra paskutinis šansas Lietuvai už ES lėšas sutvarkyti kultūros infrastruktūrą.

„Šis finansinis laikotarpis – 2014-2020 metai – gali būti vienas iš paskutinių, kada Lietuva tokią žymią paramą gauna, todėl jeigu ne dabar, tai niekada nesusitvarkysime“, – penktadienį BNS sakė ministras.

„Šis finansinis laikotarpis – 2014-2020 metai – gali būti vienas iš paskutinių, kada Lietuva tokią žymią paramą gauna, todėl jeigu ne dabar, tai niekada nesusitvarkysime“, – penktadienį BNS sakė ministras.

Jo tvirtinimu, minėti 9 proc. arba 2,5 mlrd. litų yra minimali suma, reikalinga kultūros sričiai.

„Tai pakankama suma, kad mes galėtume susitvarkyti infrastruktūrą, paveldą ir pajudėti su kultūros kūrybinėmis industrijomis“, – tvirtino Š.Birutis.

Jis teigė matąs biurokratų inerciją ir kitų institucijų nenorą atsisakyti dalies lėšų.

„Sakoma, buvusi Vyriausybė jau suplanavo, padalijo – taip ir važiuokime. Ne, taip negalime važiuoti. Ypač svarbu pakeisti inerciją, kuri nusistovėjusi, ypač biurokratinę“, – kalbėjo ministras.

Šį klausimą Š.Birutis sakė kelsiąs ir valdančiųjų partijos politinėje taryboje, ir pokalbiuose su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

„Kultūrai nebuvo nei pakankamo dėmesio kitų Vyriausybių, nei pakankamo finansavimo, todėl turime tokias kultūros infrastruktūros problemas, kaip Valdovų rūmai, kurie sunkiai baigiami, Klaipėdos muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Jūrų muziejus, kiti muziejai, archyvai, pradėti ir nebaigti objektai. Visiems turbūt aišku, kad iš biudžeto valstybė nesugebės finansuoti ir pabaigti šių projektų“, – tvirtino Kultūros ministerijos vadovas.

Pasak jo, suskaičiuota, kad vien baigti pradėtus kultūros objektus esant tokiam finansavimui reikės 25 metų. Ministras stebėjosi, kad statomi daugiafunkciniai centrai, nors šalia stovi nesutvarkyti dvarai, kiti paveldo objektai, kur minėti centrai galėtų kurtis, jeigu būtų suremontuoti.

Iki šiol Kultūros ministerija neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams – dvarams, bažnyčioms, muziejams ir pan. – skirsto Ūkio ministerija.

„Atsitiktiniais kąsneliais, be sistemos. Kultūros ministerija pasirengusi tapti tarpine institucija, suderinome su Europos Komisija, įsteigėme padalinį, atlikome visus parengiamuosius darbus ir manome, kad turi atsirasti labai aiški sistema, tvarkant paveldą, nes tai neatsitiktiniai objektai, turi būti aiškūs prioritetai. Tas iki šiol nebuvo daroma. Nors už paveldą atsakinga Kultūros ministerija, finansavimas eidavo per kitur. Kultūros ministerija nedalyvavo tame procese“, – aiškino Š.Birutis.

Tuo metu Latvija, Estija, Lenkija, pasak jo, lėšas atidavė kultūrai ir sėkmingai sprendžia problemas.

„Kuo mes galime būti konkurencingi pasaulyje? Tik mokslu ir kūryba. Ten pati didžiausia pridėtinė vertė. Kol kas mes to visiškai neišnaudojame. Iki 2020 metų mes privalome tai padaryti“, – pabrėžė Š.Birutis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos