Statybų finansavimą Š.Birutis antradienį aptarė su Valdovų rūmų muziejaus vadovu Vydu Dolinsku ir Vilniaus pilių direkcijos laikinuoju vadovu Dainiumi Malinausku.
„Klausimas yra finansavimo. Dėl finansavimo tiek aš, tiek muziejaus direktorius esame labai susirūpinę, nes kitiems metams mes finansavimo praktiškai neturime“, – BNS po susitikimo sakė ministras.
Anot Š.Biručio, dėl to greičiausiai teks stabdyti statybą, nebent „įvyktų stebuklas“ ir iš rezervų būtų skirti jai tęsti reikalingi 6 mln. litų. Tačiau ministras sako nežinantis, kur būtų galima rasti šią sumą.
„Galutinio sprendimo nėra, kol nebus priimtas biudžetas – gal įvyks stebuklas ir Valdovų rūmų darbams tęst Seimas atras rezervą“, – svarstė ministras.
„Veiksmai pagal šiandieninius finansus leidžia tik sustabdyti, uždaryti B dalies finansavimą – labai negeri veiksmai, bet kitos išeities mes neturime. Arba dar ieškoti visgi galimybių ir apeliuojant į tuos, kas skirsto ir ieško finansų rezervų, kad kokie 6 milijonai litų leistų bent jau nesustabdyti darbų“, – kalbėjo jis.
„Galutinio sprendimo nėra, kol nebus (priimtas – BNS) biudžetas – gal įvyks stebuklas ir Valdovų rūmų darbams tęsti Seimas atras rezervą“, – svarstė ministras.
Š.Birutis pabrėžė, kad statybų stabdymas būtų nuostolingas.
„Situacija yra tokia, kad sustojimas bus labai labai brangus visiems. Tai yra faktas, nes konservavimas ir visų darbų nutraukimas ir tų erdvių palikimas be sistemų – šildymo, priešgaisrinių, šiaip užmetimas gali padaryti didžiulių nuostolių“, – tikino jis.
Iki šių metų gegužės mėnesio atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji A dalis – 53 proc. viso pastato ploto. Nepabaigta vadinamoji B dalis, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusai. Jos atstatymo sąmata siekia 62 mln. litų.
„Darbų pabaigimo sąmata yra apie 70 mln. litų. Galima šiek tiek sumažinti, galima kažką padaryti, bet sustabdžius (statybas – BNS), ji gali augti“, – nurodė ministras.
Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais.
Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.
Nuo liepos 6 dienos atkurtoje Valdovų rūmų muziejaus dalyje rengiamos ekskursijos, kultūriniai renginiai, o vakarais rūmai priima ES Tarybos pirmininkavimo renginių dalyvius.
