Kandidatė susitikime užtruko vos keliolika minučių. Po susitikimo kandidatė sakė, kad teiks prioritetą kultūrai regionuose ir sieks rasti balansą tarp aukštosios, ir etnokultūros, masinės kultūros.
„Su prezidente aptarėme kultūros svarbą, kultūros būtinumą tapti viena iš prioritetinių sričių. Labiausiai prioritetine. Taip pat kultūros sąsają su švietimu su socialine apsauga“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Pasak jos, būtina mažinti atskirtį tarp miestų ir regionų ir sudaryti galimybę regionuose gyvenantiems žmonėms dažniau dalyvauti kultūriniuose renginiuose.
„Jis buvo dvejus metus išėjęs atostogų. Niekas nevyksta“, – ES paramos panaudojimą kritikavo kandidatė į ministres.
„Kartu skatinsime kūrybingumą. Prioritetas yra vaikai, bet tuo pačiu ir jaunieji menininkai, kurie šiuo metu turi gal menkesnes sąlygas nei meno žmonės, kurie jau turi vardus“, – sakė kandidatė.
Pasak jos, kultūra gali prisidėti ir prie alkoholio vartojimo mažinimo Lietuvoje, tačiau apie konkrečias priemones paprašė klausti vėliau.
„Naisių vasaros“ nematė
Kandidatė į ministres prisipažino niekada nemačiusi televizijos serialo „Naisių vasaros“, kuriam scenarijų rašo ir jį finansuoja rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, tapęs Seimo Kultūros komiteto pirmininku.
„Aš nemačiau „Naisių vasaros“. Bet aš tiesiog turiu tokią nuomonę, kad bet kokios meno rūšys, tegul būna net savieitinis menas (L.Ruokytė-Jonsson turėjo galvoje saviveiklinį meną, – red. past.), jis turi teisę gyvuoti, vystytis. Manau, kad tai yra labai praktiškas požiūris. Visi turi teisę egzistuoti. Tai yra demokratija, tai – kūrybos laisvė, kurią mes turime suteikti vaikams, paprastiems žmonėms, kurie nori išsireikšti kūrybiškai“, – kalbėjo kandidatė į ministres.
Tačiau L.Ruokytė-Jonsson patikino pritarianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūnu Karbauskio minčiai, kad kultūra turi būti prieinama visiems. Klausiama, ar bus pakankamai savarankiška ministrė, kandidatė teigė nesibaiminanti įtakų.
„Jeigu būsiu patvirtinta, žinoma, aš bendradarbiausiu tiek su Kultūros komitetu, tiek su prezidentūra. Manau, kad sprendimai bus priimami tada, kai jie bus išdiskutuoti su kultūros lauku, su aukščiausio lygio ekspertais kultūros srities. Nemanyčiau, kad būtų vienoks ar kitoks trukdymas iš partijos vadovo, Kultūros komiteto pirmininko. Manau, tai bus daugiau paremta konsensuso suradimu. Turės būti vykdoma valstybės (turėta galvoje Vyriausybės – red. past.) programa. To neišvengsime. Kas bus įrašyta – tas bus vykdoma“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Pasak jos, svarbiausia, kad Kultūros ministerija ne trukdytų, o padėtų kultūros visuomenei, kad būtų daug tariamasi, analizuojama.
Peržiūrės Š.Biručio veiklą
L.Ruokytė-Jonsson tikino peržiūrėsianti savo pirmtako kultūros ministro Šarūno Biručio veiklą, nes bent iš šalies esą atrodo, kad yra problemų dėl Lietuvos šimtmečio minėjimo, be to, parama iš ES fondų Lietuvoje nebuvo tinkamai naudojamasi.
„Jis buvo dvejus metus išėjęs atostogų. Niekas nevyksta“, – ES paramos panaudojimą kritikavo kandidatė į ministres.
Prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės teigimu, prezidentė visiems kandidatams kelia skaidrumo ir tiesioginiam pareigų vykdymui bei deramo atstovavimo Lietuvai užsienyje reikalingos kompetencijos kriterijus.
50-metė L.Ruokytė-Jonsson studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje.
L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kūrinių.
Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.
