„Mes tikime, kad turime sukaupti jėgas ir nesužlugdyti valstybiškai svarbaus objekto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo“, – teigiama Valdovų rūmų paramos fondo kreipimesi.
Ši peticija taip pat adresuota prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir premjerui Andriui Kubiliui.
„Mes galvojame, kad vis dėlto juos reikia baigti, jeigu reikia, tai padalyti dalimis (...) Kadangi nebaigti pastatai neša valstybei nuostolį, mes pasistengėme surinkti parašų, palaikančių šitą jūsų idėją“, – teikdamas peticiją ministrui sakė Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys.
Tarp peticijos pasirašiusiųjų yra 54 nacionalinių, valstybinių ir Vyriausybės premijų laureatai, pavyzdžiui, kompozitorius, dirigentas Vaclovas Augustinas, literatūrologė Viktorija Daujotytė, pianistas Petras Geniušas, dirigentas Donatas Katkus, poetas Kornelijus Platelis, kompozitorius Bronius Kutavičius, filosofas Arvydas Šliogeris.
Šitas sąrašas pasiekė mus labai laiku, kai derybos dėl statybų eigos yra patekusios į tokį sunkų etapą, savotišką aklavietę, kai sunku apsispręsti, ir man jau prezidentės pritarimas buvo labai aiškus ženklas, kad tikrai net ir politinė valia iš šios svarbios institucijos aiškiai liudija, jog turėtume judėti pabaigimo linkme, priimdamas peticiją kalbėjo ministras.
Taip pat peticiją pasirašė Lietuvos mokslo akademijos nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, politikai, istorikai, kultūros atstovai, archeologai, muziejininkai.
Pasak Valdovų rūmų paramos fondo atstovų, parašai surinkti maždaug per dvi savaites.
„Šitas sąrašas pasiekė mus labai laiku, kai derybos dėl statybų eigos yra patekusios į tokį sunkų etapą, savotišką aklavietę, kai sunku apsispręsti, ir man jau prezidentės pritarimas buvo labai aiškus ženklas, kad tikrai net ir politinė valia iš šios svarbios institucijos aiškiai liudija, jog turėtume judėti pabaigimo linkme“, – priimdamas peticiją kalbėjo ministras.
Žurnalistams jis sakė vis dėlto nemanantis, kad peticija turės įtakos Vyriausybės ar derybininkų pozicijai.
„Manau, kad Vyriausybės ir derybininkų pozicija išliks tokia, kokia yra, bet man šita peticija ir parašų knyga yra tam tikras lakmuso popierėlis, nes iki paskutinio momento negalėjome būti tikri ir negalime būti tikri, kokia yra reali visuomenės pozicija“, – tvirtino A.Gelūnas.
Jis sakė, kad svarstomi du variantai, ką daryti su Valdovų rūmais: pirmasis – baigti pirmąjį etapą, kurį pripažino palaikantis ir pats kultūros ministras, ir antrasis – keisti rangovą.
„Darbų atidėliojimas yra laiko praradimas ir neūkiškumas, tikiuosi, kad ir nepalankų, bet turėsime aiškų sprendimą jau ši mėnesį“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Pasak Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininko, vykdomi tyrimai dėl statybų neturėtų stabdyti pačio statybos proceso.
„Tegul jie (tyrimai – BNS) vyksta, jei yra kalti, tegul juos baudžia ir tegul išsiaiškina“, – sakė A.Vapšys.
Prezidentė D.Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas pirmininkaujant Europos Sąjungai 2013 metais.
Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.
PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.
Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.
Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.