Toks pasikeitimas, išplečiantis kultūros paso paslaugų gavėjų skaičių, įsigaliojo vasario 15 dieną švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei ir kultūros ministrui Simonui Kairiui pasirašius pakoreguotą Kultūros paso koncepciją ir tvarkos aprašą.
Šiuo metu kultūros pasas siūlo 4 220 įvairiausių renginių ir edukacinių užsiėmimų: kultūros paveldo, etninės kultūros, architektūros, cirko, baleto, kino, lėlių teatro, dramos teatro, literatūros ir kt. Mokyklos edukacinius renginius pasirenka pačios, atsižvelgdamos į mokyklai skiriamas lėšas. Mokyklos pačios nusprendžia, kokios vertės paslaugas užsisakyti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kultūros ministerija, kurios atsakingos už kultūros pasą, ragina mokyklas užtikrinti, kad jo galimybėmis galėtų pasinaudoti kiekvienas vaikas – išsirinkti bent po vieną užsiėmimą ar renginį iš kultūros paso paslaugų rinkinio.
Kultūros pasas, įdiegtas 2019 metais, ugdo mokinių kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrina kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą. Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.
2021 m. kultūros pasas buvo išbandytas septyniose mokyklose lietuvių mokomąja kalba Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje. Bandomasis projektas pasiteisino, iš mokyklų gauta daug teigiamų atsiliepimų. Pvz., lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos mokiniai dalyvavo daug įsimintinų įspūdžių palikusiame Kauno lėlių teatro spektaklyje ir edukaciniame užsiėmime apie lietuviškas Kūčias.
Punsko Dariaus ir Girėno vidurinės mokyklos mokiniai buvo pasikvietę teatrą iš Kauno su spektakliu „Vieno rakto istorija“, o vyresniems 7–8 klasių mokiniams – vilnietę kalbininkę, kuri skaitė paskaitą „Apie lietuvių kalbą linksmai“. Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokiniai žiūrėjo filmą „Šuolis“. Kultūros paso paslaugomis sėkmingai pasinaudojo ir Vidugirių pagrindinė mokykla lietuvių kalba, ir Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla, mažiau pasisekė tik Rygos lietuvių vidurinei mokyklai, kuri dirbo nuotoliniu.
Užsienyje veikia 9 lietuviškos mokyklos, kuriose vykdomas formalusis švietimas. Jis vykdomas pagal šalies, kurioje įsteigta mokykla, patvirtintas švietimo programas. Formaliojo švietimo lituanistinės mokyklos veikia Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Lietuvos valstybė siunčia mokytojus į šias mokyklas ir remia lituanistinio švietimo vykdymą šiose mokyklose. Be to, lietuvių kalbos mokoma Europos mokyklose, veikiančiose Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Estijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Airijoje, Prancūzijoje.
