– Šiemet Šilutei tapus Lietuvos kultūros sostine neapėmę nerimas, kad gal ne viskas pavyks taip, kaip suplanuota, ką buvote numatę siekdami šio titulo?
– Žinoma, mes suvokiame atsakomybę, bet tuo pačiu mus visus tai sutelkia. Neabejoju, kad viskas puikiai rutuliosis ir pavyks perduoti savo krašto išskirtinumą.
– Viešoje erdvėje kartais nuskamba, kad Šilutėje – mažai kultūros.
– Nesutinku su tokiais teiginiais. Kultūros srityje turime išskirtinumų, prioritetų, nors kartais žmonės sunkiai taikosi prie naujovių. Tačiau Šilutė tikrai turi ką parodyti, daug žmonių iš čia yra apdovanoti įvairiausiomis premijomis.
– Kai 2009 metais kultūros sostine tapo Plungė, jos savivaldybė dėl padidėjusio krūvio Kultūros skyriuje metams įsteigė papildomą etatą. Gal ir jums prireikė didesnių pajėgų?
– Nepulsime steigti dar vieno etato, tiesiog vykdysime ar tęsime savo tikslus. Bandysime toliau atkreipti dėmesį į Šilutės Hugo Šojaus dvaro rekonstrukciją, puoselėti laivininkų tradicijas Rusnėje ar dėmesio skirti Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčiai, kur yra nuostabi akustinė erdvė.
– Kokie svarbiausi renginiai ruošiami šilutiškiams ir šio krašto svečiams?
– Pagrindinė šventė – Šilutės 500 metų jubiliejus, kuris bus minimas gegužės 27–28 dienomis. Visai Lietuvai turės ką parodyti ir jaunieji šilutiškiai. Norėjome jiems suteikti galimybę parodyti, kokie jie neabejingi Šilutės kraštui. Apie koncertų skaičių net nekalbu. Akcentuojame Mažosios Lietuvos kultūrą, juk krašte driekiasi pirmųjų lietuviškų knygų keliai, mūsų rajone sutelkta daugiausia paveldo, muziejų vertybių, lietuvininkų krašto tradicijų. O tie, kas nenorės dalyvauti šurmulyje, galės sėsti į laivelį ir mėgautis nuostabia gamta.
– Planuojate šiemet sukurti filmą apie Šilutę, išleisti proginę monetą, saldainius ar dėlionę su krašto vaizdais...
– Saldainių dėžutės jau yra sukurtos. Filme norime prakalbinti žmones, kurie dar nepamiršę lietuvininkų tarmės, tokias vertybes norime užfiksuoti ir įamžinti. Pašto ženklas, dėlionė ir kiti sumanymai – tai padaryti yra pasiryžę verslininkai.
– Bandysite pritraukti ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius?
– Mūsų savivaldybė turi partnerių kitose šalyse, visi bus kviečiami pasidžiaugti Šilutės jubiliejumi – atstovai iš Vokietijos, Kaliningrado srities, Turkijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos ir taip toliau. Ir šiaip Šilutės kraštas nestokoja užsieniečių dėmesio. Kas randa laiko atvykti, paprastai vėliau atvažiuoja dar kartą. Žmonėms priminsime išskirtinius vandenis, Mažosios Lietuvos kultūrą. Vis minimi aukštaičiai, žemaičiai, dzūkai, suvalkiečiai, o Mažosios Lietuvos regionas primirštas.
– Daug kam Šilutės kraštas asocijuojasi su potvyniais. Turbūt ir jie nemažai pritraukia lankytojų?
– Pas mus atvažiuoja pasigrožėti, stebėtis potvyniais ar lieka ir jų išgąsdinti. Potvyniai iš dalies irgi yra traukos priežastis. O atvažiavę pasidomi ir mūsų kultūros gyvenimu.
– Kultūros sostinė būsite metus, tačiau turbūt turite ir tolimesnių užsibrėžtų tikslų kultūros srityje?
– Norų yra daug. Kiekviena savivaldybė turi strateginių planų. Sieksime įkurti Mažosios Lietuvos regioninį kultūros centrą, amatų centrą Švėkšnoje, kad būtų išplėstas Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Yra idėja įkurti Nemuno deltos namus. Planų turime ir dar vienam kultūros sostinės titului.
