Mykolo Romerio universiteto lektorė Dovilė Gailiūtė įsitikinusi, kad teisė į būstą yra kiekvieno žmogaus teisė, o ją įgyvendinant praktiškai, su problemomis dažniausiai susiduria romai.
Anot jos, Lietuvoje iki šiol trūksta politinių žingsnių, sprendžiant romų būsto problemas, o akivaizdžiausiais to pavyzdys − Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012 – 2014 m. veiklos planas, į kurį romų būsto klausimai net nebuvo įtraukti.
Tarptautinės teisės ekspertės teigimu, už tokį valdžios neveiklumą bei Kirtimų gyvenvietėje vykdomus griovimus Europos Žmogaus Teisių Teismą gali pasiekti ir individuali peticija.
Tarptautinės teisės ekspertės teigimu, už tokį valdžios neveiklumą bei Kirtimų gyvenvietėje vykdomus griovimus Europos Žmogaus Teisių Teismą gali pasiekti ir individuali peticija. „Jei situacija išliks ta pati, jei toliau buldozeriais bus bandoma spręsti šią problemą, nesiūlant jokių alternatyvių gyvenimo vietų iškeldintiems romams, galime sulaukti ir bylos prieš Lietuvą“, – konferencijoje sakė D. Gailiūtė.
Ekspertės teigimu, bylos Yordanova ir kiti prieš Bulgariją pavyzdys rodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas priverstinio romų iškeldinimo klausimą, akcentavo proporcingumo principą ir vertino iškeldinimo aplinkybes (ilgą laikotarpį pragyventą neteisėtai įkurtoje gyvenvietėje, didelį iškeldinamų asmenų skaičių, valstybės institucijų pasyvumą ir situacijos toleravimą bei išskirtinę romų, kaip pažeidžiamos grupės, situaciją) bei galimas iškeldinimo pasekmes − riziką, kad iškeldinti žmonės taps benamiais. „Kirtimų gyvenvietės situacija atitinka šiuos kriterijus, todėl priimant naują veiklos planą, būtina įtraukti konkrečius veiksmus, kaip spręsti romų būsto problemas, kad būtų išvengta ne tik tarptautinių institucijų kritikos, bet ir skundų prieš Lietuvą“, – sakė D. Gailiūtė.
E.Trusevičius ragina kreiptis į teismus
Konferencijoje dalyvavęs Kultūros viceministras Eduardas Trusevičius teigė, kad tyrimai rodo, jog kol romai gyvena atskirai nuo likusios visuomenės dalies, nėra pažangos jokiose kitose srityse.
galvojant apie Kirtimų gyvenvietės problemas, galimos kelios išeitys – tiek suformuoti atskirą socialinio būsto eilę atskirtį patiriantiems piliečiams, tiek tokio būsto statymas už ES pinigus.
Anot jo, Vengrijoje kiekviena savivaldybė privalo patvirtinti desegregacijos planą, kuris įtraukiamas į miesto plėtros planą, tuo pačiu sprendžiant ir romų būsto problemas, o pinigai tam skiriami iš ES fondų.
E. Trusevičius taip pat teigė, kad galvojant apie Kirtimų gyvenvietės problemas, galimos kelios išeitys – tiek suformuoti atskirą socialinio būsto eilę atskirtį patiriantiems piliečiams, tiek tokio būsto statymas už ES pinigus.
Tačiau, anot viceministro, vieno recepto problemoms spręsti nėra, todėl Valstybinei statybų priežiūros ir teritorijų planavimo inspekcijai ketinant toliau griauti namus, romams reikėtų kreiptis ir į teismus: „Viena iš išeičių be to, kad klausimą reikia spręsti kompleksiškai, būtų ir teismo praktikos formavimas, tam kad taškai ant „i“ būtų sudėti, kad teisiškai viskas būtų įrėminta“.
Pirma reiktų išspręsti būsto problemas, o paskui griauti pastatus
Valstybinės statybų priežiūros ir teritorijų planavimo inspekcijos veiksmais piktinosi bei juos neteisėtais vadino ir Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.
Anot jos, nors inspekcija griauti gali tik naujus statinius, prieš mėnesį nugriautas pirmas namas, pastatytas prieš keturis dešimtmečius: „Inspekcija surašo aktus, kad namai – naujos statybos, žmonės pasirašo, nesuprasdami aktų esmės. Inspekcija vykdo neteisėtus veiksmus. Visi namai, likę Kirtimuose, yra seni“.
Romų centro direktorė taip pat siūlė pirmiausia išspręsti būsto problemas, o tik paskui griauti namus: „Galbūt bus nuspręsta statyti socialinius būstus iš ES lėšų, gal bus pasiūlytos kitos išeitys, bet kol problemos neišspręstos, kol nėra socialinio būsto, kam žmones versti eiti į lauką?".
Novopolskajos pranešimą papildė ir salėje buvęs Vilniaus čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis. Anot jo, kovo pradžioje nugriautame name gyveno vyras su trimis vaikais, jie liko be pastogės: „Taip ardomos šeimos. Ši problema neišsprendžiama jau dvidešimt metų. Tai reikėtų ar įteisinti, ar blogiausiu atveju žemę išnuomoti šimtui metui, arba suteikti socialinį būstą“, – siūlė S. Visockis.
Atsakymas bandant įsidarbinti: „Mes čigonų nepriimam“
Romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė sakė, kad nors situacija keičiasi, ši tauta vis dar dažnai kenčia dėl įsišaknijusių stereotipų.
Tada dar bijojau, apsirengiau taip, kad nesimatytų, jog esu romė. Direktorė pažiūrėjo į mano pasą, pamatė, kad pavardė yra romų ir pasakė, kad jie čigonų į darbą nepriima.
Anot jos, dirbant įvairiose įmonėse, ne kartą teko girdėti bendradarbius kalbant „kada ta čigonė išeis iš darbo“ ir panašius užgauliojimus, o kai kur tiesiai buvo pasakoma, kad į darbą ji nebus priimta dėl savo tautybės: „Kai aš pirmą kartą užsiregistravau Darbo biržoje, mane nusiuntė išklausyti kasininkės kursų, o tada dirbti į „Norfos“ parduotuvę šalia „Spartos“. Tada dar bijojau, apsirengiau taip, kad nesimatytų, jog esu romė. Direktorė pažiūrėjo į mano pasą, pamatė, kad pavardė yra romų ir pasakė, kad jie čigonų į darbą nepriima."
Romų integracijos namų direktorė teigė pažįstanti savo tautiečių, iki šiol slepiančių savo tautybę, nors darbe jiems puikiai sekasi. Siūlydama kaip mažinti nedarbą tarp romų, B. Karvelienė teigė, kad būtina dirbti su jaunimu ir klausti, kas jiems įdomu. Taip pat, anot jos, darbdaviai turėtų pasitikėti romais, išbandyti juos, o romai, turintys darbinės patirties, dalintis ja su jaunimu. „Nereikia romų tampyti už rankytės ir sakyti, kur eiti ir ką daryti. O patys romai turėtų nenuleisti rankų. Jei pirmos ar antros durys yra uždarytos, trečios tikrai bus atidarytos“, – sakė B.Karvelienė.
Neraštingumas Kirtimuose stipriai lenkia Lietuvos romų vidurkį
Sociologė, daktaro disertaciją apie ankstyvą romų vaikų pasitraukimą iš mokyklos apsigynusi Vita Petrušauskaitė sakė, kad Lietuvoje gyvenanti romų grupė nedidelė – apie 3 tūkst. žmonių, todėl negebėjimas išspręsti problemų kartais atrodo nesuprantamas.
Nors per dešimt metų pagerėjo Lietuvos romų išsilavinimo rodikliai – išaugo pradinį ir pagrindinį išsilavinimą įgijusių romų skaičius, teigiami pokyčiai, užfiksuoti Lietuvoje, mažai pastebimi Kirtimuose: „Gyvenvietėje neraštingumas net ir jauniausioje 10 – 19 metų amžiaus grupėje vis dar labai aukštas. Beveik pusė šio amžiaus vaikų ir jaunuolių nemoka rašyti arba nėra įgiję pradinio išsilavinimo“.
Gyvenvietėje neraštingumas net ir jauniausioje 10 – 19 metų amžiaus grupėje vis dar labai aukštas. Beveik pusė šio amžiaus vaikų ir jaunuolių nemoka rašyti arba nėra įgiję pradinio išsilavinimo.
Kelerius metus stebėjusi ir tyrusi, kas lemia, kad vaikai anksti nustoja lankyti mokyklą, V.Petrušauskaitė sakė, kad priežasčių dažnai yra daug: „Vaikų įsitraukimas į ugdymo procesą labai dažnai nutrūksta dėl susisiekimo ir pasirengimo mokyklai sąlygų. Taip pat 29 proc. vaikų gyvena šeimose, kur visi suaugę neraštingi, o pati gyvenvietė yra labai jauna – pusė jos gyventojų vaikai iki 18 metų, o tai reikalauja specifinių socialinių paslaugų“.
Iki šiol nenuspręsta, kas bus daroma su Kirtimų gyvenviete, Vilniaus savivaldybė į ją investuoti atsisako, mokytojai, kurie galėtų prisidėti prie problemų sprendimo, ir taip kenčia nuo per didelio krūvio mokyklose.
Anot mokslininkės, situacijai mažai keičiantis, nesprendžiamų problemų ratas tik didina romų atskirtį: Vilniuje, kuriame gyvena apie trečdalis visų Lietuvos romų, 75 – 80 proc. gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynas būtų romas.
