Komitetai siūlo Vyriausybei atnaujinti užsieniečių, kurių buvimas Lietuvoje nepageidaujamas, kriterijų sąrašą.
Bendrame komitetų posėdyje buvo pritarta, kad „būtų peržiūrėtas užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą sąrašo sudarymas ir kriterijai. Komitetai pritarė, kad kriterijų sąrašas turėtų būti papildytas nuostata, kad į Lietuvą negalėtų atvykti atlikėjai, kurie viešai arba savo kūryba išreiškia paramą agresyviai tarptautinę teisę pažeidžiančios Rusijos vykdomai užsienio politikai, arba kvestionuojantys Lietuvos konstitucines vertybes, Lietuvos sąjungininkų teritorinį vientisumą.“
Seimo NSGK ir Kultūros komitetas taip pat paragino sustiprinti institucijų bendradarbiavimą šiame kontekste.
„Yra mintis, kad vis dėlto tobulinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, kuriose būtų numatomas ekspertinio vertinimo skiriant subsidijas atlikimas ir rizikos dėl minkštosios galios projektų sklaidos kultūros projektuose vertinimas“, – pristatė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiam sprendimui komitetų nariai pritarė.
Uždrausti atvykti – dėl grėsmės saugumui
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas posėdyje parlamentarams pasakojo, kad teisės aktai dabar numato dvi galimybes neįleisti tam tikro asmens į Lietuvą.
Asmeniui gali būti uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, jei jis padaręs nusikaltimų, taip pat – jei jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Pasak viceministro, institucijų, kurios gali siūlyti neįleisti asmenų, skaičius yra didelis.
„Mes, kaip institucija, džiaugiamės prasidėjusia diskusija, nors nutiko ir negerai“, – posėdyje kalbėjo jis.
„Mums sakė, kad teismą pralaimėsime“
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė posėdyje pareiškė apgailestaujanti dėl situacijos, kuomet buvo skirta parama Filipo Kirkorovo bei Michailo Šufutinskio koncertų organizatoriams.
Anot jos, kultūros renginių organizatoriai paprašė subsidijų programos dėl atšauktų renginių.
Viceministrė pasakojo, kad paramą reikėjo organizuoti labai skubiai, todėl buvo nuspręsta nedaryti ekspertinio reginių vertinimo – prašymai vertinti tik ekonominiais aspektais, renginių kokybė vertinama nebuvo.
„Sutinku, ir man pačiai, ir Kultūros tarybos nariams yra labai nemaloni situacija. Ir tas parašo padėjimas yra nemalonus ir labai skaudus, bet mes negalėjome nepadėti to parašo, bet mūsų teisininkai pasakė, kad teismus pralaimėsime ir atsakomybė teks tarybos nariams ir iš mūsų bus išieškoti tie pinigai“, – posėdyje kalbėjo ji.
D.Urbanavičienė teigė, kad Lietuvos kultūros taryba yra ekspertinė organizacija bei tą ji ateityje ir turėtų daryti.
Lietuvos kultūros tarybos narys, architektas Rolandas Palekas labai apgailestavo dėl susidariusios situacijos ir pripažino apie tokį M.Šufutinskį niekada negirdėjęs.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai tebuvo nuostolių kompensavimas ir nė vienas centas nebus panaudotas tų atlikėjų honorarams.
„Atsidūriau labai nemalonioje situacijoje“, – Seimo komitetų nariams kalbėjo jis.
R.Palekas sakė pasisakantis prieš, kad Lietuvos kultūros taryba ateityje būtų pinigų skirstytoja be ekspertinio įvertinimo.
„Sutampa" su mūsų valstybinėmis šventėmis
Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis posėdyje kalbėjo, kad jau ne pirmus metus rusų, šlovinančių Vladimirą Putiną ir reiškiančių meilę sovietmečiui, atlikėjų koncertai lyg tyčia sutampa su mūsų valstybinėmis šventėmis.
Anot jo, deja, tai buvo pastebima ir anksčiau, tačiau iš to nepasimokyta.
„Prieš mus veikia sistema, apimanti visas gyvenimo sritis: kultūrą, švietimą, gynybą ir visa kita. Jei mes nesukuriame panašios sistemos, mes visada pralošime. Jei mes pasirašysime kažkokius įstatymo punktus, tai kita pusė, kuri yra lanksti ir prisitaikanti prie situacijos, ras skylių ir vėl mes iš naujo turėsime kažkokią situaciją“, – pabrėžė jis.
V.Rakutis pridūrė, kad prieš futbolo komandą reikia pastatyti kitą futbolo komandą, o ne betonuoti stulpus, nes tie betonuoti stulpai ims mums patiems trukdyti.
„Kultūros sritis yra lygiai tokia pat sritis, kaip ir visos kitos. Jos turi vykdyti tam tikrą žvalgybą – žinoti, kas ką daro, ir staigiai reaguoti, nes jos labai greitai gali pasikeisti, gali atsirasti Lietuvoje garsių žmonių, kurie gali bendradarbiautų. Tada mes turime turėti kultūros srityje kaip ir krašto apsaugos sistemoje tiesiog žvalgybą, kuri stebi“, – siūlė jis.
V.Rakutis pabrėžė, kad turime veikti kaip organizuota valstybė – tokiu būdu būsime tolygus žaidėjas ir palaikysime balansą.
V.Rakutis sakė, kad būtina įkurti koordinavimo centrą, kuriame dirbtų šiuos dalykus išmanantys žmonės ir kiekvienoje ministerijoje reikia turėti žmones, kurie stebi situaciją, kad vėliau būtų galima priimti kolektyvinius sprendimus.
A.Pocius: niekam nerūpėjo
Problemą, kad į Lietuvą rusų atlikėjai, šlovinantys sovietinę santvarką, vyksta per Lietuvai svarbias valstybines šventes, iškėlė ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dabar – parlamentaras Arvydas Pocius.
Anot jo, dėl to net esą kreiptasi į įvairias institucijas, tačiau niekas nieko iki šiol nepadarė.
„Tokie faktai buvo ir net pamenu, kad nemažai teko įdėti pastangų, kad vasario 23 dieną, kai Rusijoje švenčiama Rusijos kariuomenės diena, į Lietuvą buvo brukamas Raudonosios armijos šokių ir dainų ansamblis, kur apie 60 norėjo atvežti uniformuotų karių. Ir buvo pasakoma mums, kad kas čia tokio, čia yra kultūra. Na, tai turėkime sveiko proto, gerbiamieji“, – kalbėjo jis.
Siūlė neieškoti kaltų
Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas antradienį teigė, kad susirinkta ne ieškoti kaltų ar atsakingų už tai kas įvyko, bet ieškoti receptų, kad tos pamokos nepasikartotų.
„Reikia aiškios kriterijų sistemos, kuri leistų turėti tam tikrą filtrą, garbės kodeksą, pagal kurį verta sudaryti pageidaujamų ir nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakė jis.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis tai vadino „baisia klaida“, tačiau pripažino, kad valstybės tarnautojai privalo vykdyti įstatymus ir įsakymus.
„Ta kolizija kartais išvirsta į tokį didžiulį ažiotažą“, – pabrėžė jis.
V.Juozapaičio teigimu, subsidijos ir toliau bus mokamos, ir jau nebe Lietuvos kultūros tarybos.
„Jei atsiras kita įstaiga, kuri tai darys, gali iškilti tokių situacijų“, – kalbėjo jis.
Triukšmas kilo visuomenininkui Andriui Tapinui pranešus, kad Lietuvos kultūros taryba skyrė subsidijas koncertų organizatoriams „Bravo events“ ir „Mon voyage“ dėl patirtų nuostolių neįvykus Filipo Kirkorovo bei Michailo Šufutinskio koncertams.
Lietuvos kultūros tarybos atstovai teigė nuspėję, kad dėl šių atlikėjų gali kilti pasipiktinimas, todėl pabrėžė, kad sprendimas skirti pinigus buvo aptartas tiek su teisininkais, tiek su atsakingomis institucijomis, tačiau teisinio pagrindo neskirti šiems renginių organizatoriams subsidijų pagal jų pateiktus prašymus, nebuvo.
Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui prie perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį Filipą Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
