Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) surengė klausymus dėl dviejų alternatyvių dirbtinio apvaisinimo projektų, kuriems po pateikimo pritarta Seime. Konservatyvusis draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą, tuo tarpu liberalusis tai leistų.
„Bažnyčia neremia nei vieno projekto, nes Lietuvos vyskupų konferencija neremia nei vieno dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto. Bet kai moraliniu požiūriu prieštaringo įstatymo negalima atmesti, galima teikti pasiūlymus siekiant apriboti įstatymo daromą žalą“, – sakė kunigas.
Jis pabrėžė, jog klausymuose išsakyta Bažnyčios pozicija dėl dirbtinio apvaisinimo neturėtų būti traktuojama kaip parama ir bendradarbiavimas, o kaip bandymas „apriboti jo žalingus aspektus“.
„Želgdama į mažesnio blogio principą, Lietuvos vyskupų konferencija reiškia paramą D.Mikutienės projektui“, – sakė kunigas.
Jis pridūrė, jog leidžiant embrionų šaldymą „nemažai ateityje gimusių dirbtiniu būdu žmonių jaus kaltę, kad gimė mirusių brolių ir seserų sąskaita“.
Seimas po pateikimo yra pritaręs alternatyviems įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Seimas dėl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo apsispręs, kai projektai bus apsvarstyti parlamento Sveikatos reikalų komitete, kuriam pavesta svarstant abu projektus sujungti.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.
Taip pat Seimas po pateikimo pritarė ir konservatyviajam, „darbiečių“ Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui.
Darbo partijos frakcijos atstovų teikiamu Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektu apvaisinimo sąlygos būtų reglamentuotos kur kas griežčiau nei numatoma A.Čapliko pateiktame projekte.
„Darbiečių“ siūlomas projektas draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.
A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų.
Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba – A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, „darbiečių“ – ne vyresnei kaip 45 metų.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.
Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų – kas penkta ar šešta pora – yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.
