Priėmimai – netrukus
Kauno kunigų seminarija savo interneto svetainėje skelbia apie priėmimą: „Į kunigų seminariją priimami pakrikštyti, katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę pašaukimą kunigystei. (…) 2020 m. stojamieji egzaminai į Kauno kunigų seminariją vyks rugpjūčio 3 d. (pirmadienį) 10.00 val. Prašymai ir dokumentai priimami nuo birželio 8 d. iki liepos 29 d., darbo dienomis nuo 9:00 val. iki 13:00 val., adresu A. Jakšto 1.“
Panašią informaciją turi ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija, tik pastarojoje dokumentai priimami iki liepos 28-osios, o stojamieji egzaminai vyks liepos 30-ąją.
Tačiau informacijos apie tai, kad jau šių metų rudenį mokymo procesas tiek šitoje, tiek Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje keisis, nėra nė vienoje šių mokymosi įstaigų svetainėje. Kaip ir Lietuvos vyskupų konferencijos bei Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų.
Nesitikėjo taip greitai
Tačiau patys seminaristai jau dalijasi žiniomis, kad rudenį daliai iš jų teks keisti mokymosi vietą. Kaip 15min pasakojo savo vardo (jis redakcijai žinomas) nenorėjęs skelbti klierikas, apie Lietuvos seminarijų perorganizavimą gandai sklandė jau kurį laiką, kad tie studentai, kurie mokysis trečiame, ketvirtame, penktame kursuose, yra perkeliami į Vilnių studijuoti, o Vilniaus seminaristai – būsimieji antrakursiai, atkeliami į Kauną.
Mes nesitikėjome, kad taip greitai tai įvyks, tikėjomės, kad bus perėjimas per ketverius metus, toks lengvas.
„Filosofinės studijos vyks Kaune, o teologinės – Vilniuje“, – kalbėjo būsimasis kunigas.
Pasiruošimas kunigystei trunka 7 metus trimis etapais: pirmieji metai skiriami bendram pasiruošimui (propedeutinis kursas), kiti dveji – filosofijos studijoms, o paskutiniai ketveri – teologijos studijoms.
Permainos, kaip manoma, bus įgyvendintos nuo šio rudens. Tad seminaristus stebina ir tai, kad dauguma iš jų apie pokyčius išgirdo gana atsitiktinai.
„Mes nesitikėjome, kad taip greitai tai įvyks, tikėjomės, kad bus perėjimas per ketverius metus, toks lengvas, kad tie, kurie pradėjo Kauno mokyklą, ją ir pabaigs, kas Vilniaus – tas Vilniaus. O kurie tik pradeda, jie jau žinotų, kad kelsis po kelerių metų kitur“, – pasakojo klierikas.
Nenori prarasti studijų VDU
Jį ir jo kolegas neramina dar vienas dalykas – iki šiol jie studijavo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete.
„Dabar esu priverstas palikti studijas VDU, kur studijavau katalikų teologiją. Šalia studijų seminarijoje studijavau ir universitete. Mums dabar teigia, kad pokyčiai į naudą, kad susipažinsime su daugiau kunigų, visa kita. Bet atrodo, lyg kalbėtų viena, antra galvotų, o rezultatas būtų dar kitoks“, – guodėsi klierikas, tikindamas, kad kol kas nėra tikras ir dėl to, ar visi mokymosi dalykai seminarijose sutampa, ar nereikės išlyginamųjų studijų ir t.t.
Be to, Kauno kunigų seminariją baigę kunigai tuo pačiu metu įgydavo ir VDU teologijos bakalauro laipsnį, savo ruožtu Vilniaus – religijos mokslų magistro, Kaune šios studijos trukdavo penkerius, Vilniuje – šešerius metus.
Gaila, kad šiek tiek į tokius viduramžius grįžtame, kaip juokiamės tarpusavyje.
Besimokantieji seminarijoje neslepia nepasitenkinimo ir dėl to, kad teks kraustytis iš Kauno, kur jau ir apsiprasti spėjo, ir daiktus vasarai paliko. Be to, Kauno seminaristai paprastai yra kilę iš vakarų, šiaurės Lietuvos savivaldybių, tad kelionė iš tėvų namų į sostinę jiems bus gerokai ilgesnė.
Seminaristams gaila ir dėl to, kad teks užsidaryti, grįžti atgal tarp keturių seminarijos sienų, nes dabar Kaune jie lankė universiteto paskaitas, bendravo su universiteto žmonėmis, studentais, tad ir bendravimo buvo daugiau, ir draugų susirasti lengviau sekėsi.
„Tu pajunti, ką reiškia tas studento gyvenimas, kaip jis turi bėgti iš vienos paskaitos į kitą, o pertvarkos iniciatoriams atrodo, kad bėgimas iš vienos paskaitos į kitą yra kliūtis, nepatogumas. Buvo tų sunkumų, bet prie jų prisitaikėme, todėl po to toks gyvenimas tampa įprastas, malonu būti su studentais, bendrauti tarpusavyje. Bendrauji, turi ryšių, esi kartu su žmonėmis. Gaila, kad šiek tiek į tokius viduramžius grįžtame, kaip juokiamės tarpusavyje“, – kalbėjo Kauno kunigų seminarijos seminaristas.
G.Grušas: teologijos bakalauro diplomus gaus
Nors apie pokyčius patys seminaristai jau žino ir kalba, tačiau oficialiai tai dar komentuojama nebuvo. Vis dėlto Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) vadovas arkivyskupas Gintaras Grušas 15min atsakė į kelis klausimus apie tai, kad laukia klierikų.
– Gal galėtumėte paaiškinti, kokia pertvarka numatoma ir kaip ji palies dabartinius ir būsimus seminaristus tiek Vilniaus, tiek Kauno seminarijose? Kodėl ji reikalinga?
– 2016 m. gruodžio 8 d. kurias Dvasininkų kongregacija paskelbė atnaujintas gaires dėl dvasininkų ruošimo Ratio fundamentalis Institutionis sacerdotalis, kurias peržiūri bei konkrečiam kraštui būdingais akcentais papildo kiekvienos šalies vyskupų konferencijos.
Paskutinį kartą Lietuvos kunigų ruošimo gairės, vadinamos Ratio nationalis, papildytos ir Dvasininkų kongregacijos patvirtintos prieš 14 metų, taigi Lietuvos kunigai iki šiol buvo ruošiami pagal 2006 m. patvirtintus Kunigų ugdymo Lietuvoje nuostatus (Ratio institutionis sacerdotalis pro Lituania).
Atsiliepdami į atnaujintas dvasininkų ruošimo gaires, vyskupai nusprendė, kad Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje kaip ir anksčiau išliks parengiamasis (propedeutinis) kursas, Kaune – filosofija, Vilniaus kunigų seminarijoje – teologijos studijos. Vyskupų nuomone, tai leis praktiškai įgyvendinti Ratio fundamentalis gaires dėl formacijos etapų, kurie turi savo specifinių tikslų ir metodų: parengiamasis kursas skirtas įvadiniam ugdymui; filosofijos studijų metai susieti su mokinystės etapu; teologijos studijų metai skirti panašėjimo su Kristumi etapui; sielovadinė praktika suprantama kaip viso pašaukimo kunigystei sintezė.
Ir ankstesnės, ir dabartinės kunigų rengimo gairės akcentuoja keturias ugdymo kryptis: žmogiškąją, dvasinę, intelektualinę ir sielovadinę formaciją. Taigi, akademinis pasirengimas yra svarbus, bet ne vienintelis rūpestis siekiant dvasininkų ugdymo kokybės. Pirminis uždavinys – kunigiškos tapatybės išugdymas, parengiant kandidatą kunigiškai tarnystei ir gyvenimui.
– Kauno seminaristai sako, kad jie dėl šitos pertvarkos praras galimybę baigti studijas VDU Katalikų teologijos fakultete ir negalės ten įgyti teologijos bakalauro diplomo. Ar nesvarstoma vis dėlto jiems suteikti galimybės tas studijas pabaigti?
– Galiu patikinti, kad visi seminaristai gaus teologijos bakalauro diplomus, tik ne Vytauto Didžiojo universiteto, o Popiežiškojo Laterano universiteto Romoje, su kuriuo Vilniaus kunigų seminarija nuo 2002 metų turi akademinę afiliaciją.
Pereinant tarp programų bus užskaityti jau išklausyti kursai, o išklausyti reikalingus papildomus kursus, parašyti mokslinį darbą ir išlaikyti egzaminus bus galima per kitus dvejus mokslo metus.
– Kodėl ši pertvarka nedaroma palaipsniui – kad į pirmą kursą atėję seminaristai jau žinotų, kokia tvarka jų laukia?
– Išanalizavę įvairius galimus sprendimus, vyskupai nutarė, kad pereinamasis laikotarpis nebūtų geriausias variantas. Palaipsniui keičiant studijų programas formacijos etapai nebūtų sklandžiai įvesti ir tai negatyviai paveiktų seminaristų ugdymo programos kokybę.
– Dar vienas pastebėjimas iš būsimųjų kunigų – kad jie vėl uždaromi tarp seminarijos sienų, kai Kaune iki šiol galėjo lankyti universiteto paskaitas su kitais studentais, taip plėsti draugų ratą, savo akiratį ir t.t. Kaip vertintumėte tokį jų pastebėjimą?
– Suprantu, kad toks staigus pasikeitimas gali būti iššūkis besiruošiantiems kunigystei, tačiau vienas iš kunigiškos tarnystės bruožų ir yra, kad dažnai esame šaukiami keltis iš vienos vietos į kitą, iš vienos parapijos į kitą ir tokių situacijų jų kunigiškoje tarnystėje bus tikrai nemažai. Toks lankstumas, pasirengimas viską palikti ir sekti Kristų, eiti ten kur Jis mus siunčia, matomas ne tik pirmųjų apaštalų pašaukime, bet ir atsispindi kiekvieno dvasininko šventimų apeigose, kai kandidatai pažada savo vyskupui ir jo įpėdiniams pagarbą bei klusnumą.
Vienas iš kunigiškos tarnystės bruožų ir yra, kad dažnai esame šaukiami keltis iš vienos vietos į kitą, iš vienos parapijos į kitą ir tokių situacijų jų kunigiškoje tarnystėje bus tikrai nemažai.
Dėl „uždarymo tarp seminarijos sienų“ – sakyčiau priešingai. Seminarijos jau nebe tokios, kaip buvo aprašoma praėjusio amžiaus romanuose, seminaristai turi progų ir išeiti į miestą, ir bendrauti su daugybe žmonių. Vilniuje apstu savanorystės galimybių, progų išbandyti save skirtingose tarnystėse, susipažinti su įvairiomis bendruomenėmis, jaunimu, žmonėmis.
VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius nuo komentarų kol kas susilaiko. Jis 15min sakė, kad apie permainas galėsiąs kalbėti rugpjūčio pradžioje.
Pilną kunigų ugdymo programą Lietuvoje organizuoja dvi dvasininkų rengimo įstaigos – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija ir Kauno kunigų seminarija. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje būsimosioms studijoms ruošiasi propedeutinio kurso studentai. LVK duomenimis, šių metų pradžioje Kauno kunigų seminarijoje mokėsi 24, Vilniaus – 26 klierikai, o Telšiuose – dar 8.
