Anot komisijos pirmininko Juro Požėlos, svarstymo tikslas buvo išgirsti, kokią turime situaciją su nacionaliniu stadionu. Esą jau prieš tris savaitės darbotvarkėje buvo numatytas šis klausimas, o pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo itin daug diskusijų apie tai. Todėl būtina gauti kuo daugiau informacijos apie stadiono statybas nuo pat 1987 metų, jo projektą, koks jis turėtų būti ir t.t.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Klemensas Rimšelis pabrėžė, kad tai vienintelis likęs objektas Lietuvoje, kuris išlaikė nacionalinės svarbos statinio statusą. „Nenorėčiau dar kartą svarstyti, ar toks stadionas reikalingas. Jeigu jis turi nacionalinės svarbos statusą, vadinasi, jis visai Lietuvai svarbus. Jis ne tik nacionalinis stadionas, bet jam suteiktas ir Lietuvos Tūkstantmečio vardas. Gana dviprasmiškai šis pavadinimas skamba, nes lyg turėtume jį statyti tūkstantį metų arba kitą statysime tik po tūkstančio metų. Gal tokį pavadinimą reikėjo suteikti stadioną jau pastačius“, – kalbėjo K.Rimšelis.
Lėšos iš ES fondų
 |
| Klemensas Rimšelis |
Pristatydamas projektą K.Rimšelis vardino, kad projekte, be paties stadiono, numatyti dar trys mažesni treniruočių stadionai, takai lengvosios atletikos sportininkams. Pagal detalųjį planą šalia turėtų atsirasti ir lengvosios atletikos maniežas bei plaukimo baseinas.
„Stadionas neužkonservuotas, tam reikia apie 12 mln. Lt, tad jo būklė tokia – sustojo statybos, išvažiavo statybininkai ir viskas“, – teigė K.Rimšelis.
Jo teigimu, svarstoma rasti lėšų iš ES fondų 2014–2020 metų finansinės perspektyvos. Anot K.Rimšelio, per pastaruosius metus Lietuvai skirta ES parama siekė 23,4 mlrd. Lt, o dabar didės iki 25 mlrd. Lt. „Mūsų idėja tokia – siekiant užbaigti, o be ES niekada neužbaigsime, nuo bendros Lietuvai tenkančios paramos paimti 1,2-1,3 proc., kad sudarytų finansavimo pagrindą. Net ir atėmus 300 mln. Lt iš bendros paramos kitoms sritims būtų vis tiek paramos didėjimas. O objektas atsirastų, o atsirastų tikrai, nes turime patirties su daugiafunkcių arenų statybomis“, – kalbėjo KKSD vadovas.
Asignavimų valdytoja būtų Vidaus reikalų ministerija, užsakovas ir savininkas – Vilniaus savivaldybė.
Daugiafunkcis centras
Tai būtų ir didžiulė dovana Vilniaus miestui, turint omeny, švelniai tariant, nekokią sportinės infrastruktūros situaciją sostinėje, – svarstė K.Rimšelis.
K.Rimšelio teigimu, reikia kalbėti ne apie futbolo stadioną, o apie daugiafunkcį centrą ir viso rajono išvystymą – naujas sporto ir kultūros objektas, darbo vietų kūrimas, infrastruktūra. „Turime parengti projektą, kuris būtų pateiktas Europos Komisijai. Nėra garantijos, kad EK pritars, bet turime to siekti“, – kalbėjo direktorius.
Esą pliusų prideda ir gera dislokacijos vieta – miesto centre ir šalia „Akropolio“, kuris savaime yra traukos objektas.
„Tai būtų ir didžiulė dovana Vilniaus miestui, turint omeny, švelniai tariant, nekokią sportinės infrastruktūros situaciją sostinėje. Be to, kultūros renginiams stadionas irgi tarnautų – tarkim, Dainų šventėms, kurias įvertino UNESCO, o rengti jos nelabai yra kur, kadangi Vingio parko estrada apgailėtinos būklės“, – svarstė K.Rimšelis.
Taip pat KKSD direktorius pasiūlė ir idėją stadiono atidarymui: „Reikėtų pakviesti į atidarymą „AC/DC“, kol jie dar gyvi, ir stadionas būtų tikrai pilnas.“
Savivaldybė – už viso projekto įgyvendinimą
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotas Ritas Vaiginas, pritaręs tokiai atidarymo idėjai, tvirtino, kad nuo 2008 metų stadiono statybos įstrigo, nes sostinės savivaldybė nėra pajėgi tokią finansinę naštą pakelti. Esą jeigu nebūtų Vyriausybės iniciatyvos, toks posėdis ir dabar nevyktų.
„Buvusi Vyriausybė nerado 10 mln. Lt konservavimui, tad nėra kalbos apie 300 mln. Lt statyboms“, – apgailestavo R.Vaiginas.
Jeigu dabar nepavyks pastatyti nacionalinio stadiono, tai ateityje teks jį apšviesti ir paversti savotišku Vilniaus koliziejumi, – pajuokavo E.Trusevičius.
Jis taip pat akcentavo, kad reikia kalbėti ne apie futbolo stadioną, o apie apie daugiafunkcį sporto ir kultūros objektą. R.Vaigino teigimu, nėra taip, kad 80 sporto federacijų nepritaria šio stadiono statyboms, nors tokia informacija buvo pasirodžiusi viešoje erdvėje. Patalpose po tribūnomis esą atsirastų vietos visiems.
Čia galėtų būti ir sporto centras, kur įsikeltų administracijos, treneriai, ir treniruočių salės. Šiuo metu tam kasmet skiriama 5 mln. Lt, tad šie pinigai galėtų būtų skirti stadiono išlaikymui.
Anot R.Vaigino, kadangi nebuvo aiškus finansavimas, savivaldybė pasiūlė rinktis supaprastintą variantą be patalpų po tribūnomis, bet su galimybe jas įrengti vėliau. „Jeigu yra galimybė visam projektui gauti finansavimą, tai mes už tai, kad būtų statomas visas sporto kompleksas, nors ir etapais“, – aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Be to, R.Vaigino teigimu, 22 tūkst. vietų stadionas yra kuklus, nedidelis stadionas, tikrai ne monstras.
Reikia bendros pozicijos
Anot J.Požėlos, būtina visoms institucijoms susitarti dėl bendros pozicijos, nes kitaip negalėtų įrodyti EK šio objekto reikalingumo.
Seimo narys Algis Kašėta, priklausantis opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai, suabejojo, ar 300 mln. Lt šioms statyboms užteks, tad nėra garantijų, kad tikrai dėl nacionalinio stadiono nenukentės kita šalies sporto infrastruktūra.
Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius pajuokavo, kad jeigu dabar nepavyks pastatyti nacionalinio stadiono, tai ateityje teks jį apšviesti ir paversti savotišku Vilniaus koliziejumi, nieko kito neliks.
Sporto federacijų atstovas Vytautas Zimnickas sakė, kad federacijos norėtų tiksliai žinoti, kokia infrastruktūra bus aplinkui stadioną ir kiek ją galima bus naudoti visuomeninėms reikmėms. Tačiau tai esą nebus toks komercinis statinys, kuris visiškai atsipirks, jį reikės dotuoti.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras, paneigdamas R.Vaigino prisimintus LFF atstovų pasisakymus neva futbolininkai nacionaliniame stadione nežais, sakė, kad stadionas jiems reikalingas, nes nors dabar surengti tarptautines varžybas yra kur, tačiau treniruočių bazės visiškai nėra. Futbolo federacija esą yra išsakiusi kritikos projektui, nes nenorima nuskriausti kitų sporto šakų.
J.Požėla baigdamas posėdį teigė, kad šis objektas būtinas, bet negali būti priešinamas su kitais sporto infrastruktūros plėtotojais. „Jeigu Vyriausybė ras galimybių jį atskirai finansuoti, tai mes tikrai pritarsime, bet priešinti negalima“, – kalbėjo J.Požėla.
