Gyveno vienas – nepamatė erkės
Kokie nedėmesingumo padariniai, rodo vieno klaipėdiečio istorija. Klaipėdos
„Endemik“ klinikos vadovė Auksė Beniušytė pasakoja apie pacientą, kuris į jos vadovaujamą kliniką atėjo jau su ramentais. Vyras skundėsi nervų sistemos sutrikimais, sunkiai judėjo, tačiau neurochirurgai, į kuriuos jis kreipėsi pagalbos, negalėjo rasti susirgimo priežasties.
„Sveikatos blogėjimo priežastis išaiškėjo netikėtai. Jo kolegos darbe pastebėjo dėmę ant sprando, ją nufotografavo ir parodė klaipėdiečiui. Šis, panaršęs internete, išsiaiškino, kad tai greičiausiai eritema, kuri signalizuoja apie Laimo ligą ir nuskubėjo į mūsų kliniką išsitirti“, – pasakoja A. Beniušytė.
Tyrimai patvirtino įtarimus: vyras iš tiesų buvo susirgęs Laimo liga, jam buvo skirtas antibiotikų gydymo kursas. Ligai užkirsti kelią buvo galima anksčiau, jei erkė būtų pastebėta laiku, tačiau vyras gyveno vienas, todėl nepamatė į kaklą įsisiurbusios erkės.
Mėgsta ploną odą
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė apgailestauja, kad gyventojai žino apie erkių platinamų ligų pavojus, tačiau neskuba susirūpinti profilaktika – nuo erkinio encefalito yra galimybė pasiskiepyti, o nuo Laimo ligos gelbėja dėmesingumas.
„Gyvename endeminėje zonoje, sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo liga yra vienas didžiausių Europoje, tačiau užmirštame apie elementariausius apsisaugojimo būdus. Pavojaus mastą rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija vykstant į tokias šalis kaip Lietuva pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – sako specialistė.
Ką reikėtų žinoti, norint apsisaugoti nuo erkių? Pasak M.Žygutienės, erkė iki įsisiurbiant kūnu ropoja apie valandą, tad yra laiko jos išvengti. Pirmiausia, grįžus iš pasivaikščiojimo reikėtų apžiūrėti drabužius. Jei jie yra šviesios spalvos, tuomet erkė puikiai matosi, nes yra tamsesnė.
Nusirengus drabužius reikėtų juos pakabinti negyvenamojoje patalpoje: terasoje, balkone, tamsiame kambaryje. „Visiems rekomenduoju vonios „gyvatuką“. Ten yra sausa ir karšta, o erkėms gyvybiškai svarbi drėgmė. Sausame ir karštame klimate jos žūva“, – pasakoja specialistė.
Sutvarkius drabužius, reikėtų pereiti prie kūno apžiūros. Visą kūną reikėtų įdėmiai apžiūrėti, o jei šalia yra kitas žmogus, paprašyti jo apžiūrėti vietas, kurias sunku pamatyti patiems pvz., kūną iš nugarinės pusės, pakinklius, plaukuotą galvos dalį, už ausų. Visgi, pasak specialistės, yra kūno vietų, kurias erkės mėgsta labiau nei kitas.
„Patekusi ant žmogaus, erkė ne iš karto įsisiurbia į kūną. Ji kurį laiką ropoja juo, ieško tinkamos vietos įsisiurbimui: erkė bando įsisiurbti tik vieną kartą, todėl tai daro labai atsargiai. Ieško plonos odos, kad prakirtusi ją galėtų pasiekti kraujagysles. Todėl jos mėgstamiausios vietos yra pakinkliai, galūnių – rankų ir kojų – sujungimai ir pažastys. Šias vietas reikėtų apžiūrėti ypač dėmesingai“, – pataria M.Žygutienė.
Vien per praėjusius metus Lietuvoje erkiniu encifalitu susirgo 633 žmonės, o sergančiųjų Laimo liga buvo beveik penkis kartus daugiau – 2915. Palyginti su 2015 m., erkinio encifalito sergamumo rodikliai išaugo 91 proc., o Laimo ligos – 31 proc. 2015-2016 m. didžiausias sergamumas užregistruotas Utenos apskrityje.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.stoperkes.lt
LT/ENC/0014/17, paruošta 2017 05
