Tačiau 90 proc. Europoje sunaudojamų kanapių užauginama po skaisčiai
šviečiančiomis lempomis uždarose patalpose. Dažnai jos dar “pastiprinamos” sintetiniais kanapių analogais. Taip atsiranda produktas, kurio poveikis – sunkiai prognozuojamas.
Natūrali kanapė turi ir poveikį neutralizuojančią medžiagą
Rūkančius kanapes apsvaiginanti medžiaga tetrahidrokanabinolis (THC) gamtoje natūraliai augančiuose augaluose iš tiesų turi “atsvarą” – kanabidiolį (CBD). Pastaroji medžiaga neutralizuoja psichotropinį pirmosios poveikį. Tačiau narkotikų gamintojai visais įmanomais būdais siekia THC kiekį padidinti teigiamą poveikį turinčio kanabidiolio mažinimo sąskaita.
„Natūralioje” kanapėje abi šios medžiagos egzistuoja ir jos yra subalansuotos taip, kad viena kitą papildo. Jei tetrahidrokanabinolis yra haliucinogenas, sukeliantis žmogui paniką ir nerimą, tai kanabidiolis slopina šį poveikį. Kartu kanabidiolis pasižymi priešskausminiu, priešuždegiminiu, nerimą mažinančiu poveikiu – tai yra, visomis kanapių veikimui priskiriamomis teigiamomis savybėmis. Kitaip tariant, jei kanapių mėgėjai svaigintųsi tik natūraliomis kanapėmis, neturėtume tokių sunkių vartojimo pasekmių“, – sakė G. Laubner.
Europos narkotikų ir jų priklausomybės stebėsenos centras 2015-aisiais metais paskelbto tyrimo išvadose pabrėžia, jog daugiau nei 90 proc. Europoje suvartojamų kanapių šiuo metu yra užauginama nenatūraliomis sąlygomis uždarose patalpose.
„Kanapė, užaugusi patalpoje, nebeturi tokio kiekio kanabidiolio – tos gerosios antipsichotinį poveikį turinčios medžiagos, kuri ir yra naudojama medicininiams tikslams.“, – sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikė.
Kokiais atvejais kanapes skiria gydytojas?
Vis tik G.Laubner atremia argumentus tų, kurie tikina, jog „kanapė skiriama kaip vaistas, vadinasi, labai nekenkia“.
„Jei mes sutariame, kad tai vaistas, ji ir turi būti vartojama, kaip vaistas. Dar XV amžiuje toksikologijos pradininkas Paracelsas pasakė kertinę frazę: “Visos medžiagos yra nuodai, nėra nei vienos, kuri nebūtų nuodas. Tik dozė skiria vaistą nuo nuodo”. Šis dėsnis galioja ir XXI amžiuje – net patys geriausi vaistai skiriami tik tada, kada jų reikia, ir negali būti vartojami be gydytojo paskyrimo. Kanapės, jų preparatai ar sintetiniai analogai gali būti skiriamos onkologinėmis ligomis, epilepsija, valgymo sutrikimais sergantiems pacientams. Vaistų jums neskiria kaimynė, draugas, ar naujas pažįstamas, jie neturėtų būti skiriami sveikiems asmenims. Einate pas gydytoją ir gydytojas pagal jūsų būklę paskiria jums konkretų vaistą“, – griežtai kalbėjo Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja.
Grįžtant prie pluoštinių ir apsvaigimui naudojamų kanapių skirtumų, pašnekovė paaiškina: natūraliose kanapėse haliucinogeno tetrahidrokanabinolio yra iki 2 procentų, o Lietuvoje augantys augalai dėl saulės stokos ir tiek neturi. Tuo tarpu nenatūraliu būdu uždarose patalpose auginamose kanapės šios medžiagos yra gerokai daugiau – gali siekti iki 20 (atskirais atvejais iki 30) procentų. Tai ir yra pagrindinis kanapių augintojų tikslas, o kartu ir pagrindinis natūraliai augančių ir patalpose auginamų kanapių skirtumas.
„Jei mes didiname THC kiekį kanapėje – neišvengiamai mažėja “gerojo” kanabidiolio kiekis. Jei kanabidiolio yra nepakankamai ar, kaip neretai pasitaiko patalpose auginamoms kanapių veislėms, visiškai nėra – neslopinamas kenksmingas THC poveikis“, – paaiškino G. Laubner.
Pašnekovė papasakojo vieną iš atvejų, kuomet kanapių medžiaga kanabidiolis yra skiriama netgi vaikams. Jei vaikas nuo gimimo serga epilepsija, jos gydymui skiriami cheminiai preparato, kurie slopina traukulius, taačiau tuomet vaikas kartu yra ir seduojamas, todėl daugiausia tik miega. Miegant lėtėja jo fizinis ir protinis vystymasis. Vaikui skiriant kanabidiolio epilepsijos priepuoliai tampa valdomi neslopinant vaiko budrumu ir guvumo, tokiu atveju jam leidžiama vystytis, mokytis ir normaliai augti.
Nė vienas traukiantis „žolės“ dūmą, nežino, ką rūko
1987-aisiais Lancet moksliniame žurnale publikuotas Švedijoje atliktas didžiulės apimties tyrimas, kurio metu 15 metų stebėti ir tirti 18 – 20 metų amžiaus šauktiniai. Ištyrus apie 45 000 jaunuolių, pastebėta, kad “užkietėję” vartotojai, pradėję naudoti kanapes iki 18 metų amžiaus, per stebėjimo laikotarpį 6 kartus dažniau susirgo šizofrenija. Tyrimo metu nustatyta, kad kanapės yra nepriklausomas rizikos faktorius šizofrenijai išsivystyti. Kitaip tariant, rūkydami žolę žaidžiate savotiškoje „šizofrenijos loterijoje“.
2015 metais publikuota Pietų Londono pacientų studija, kurioje tirti pirmą kartą psichozės ištikti į gydymo įstaigą besikreipiantys pacientai. Išvadose sakoma, kad pacientams, kurie vartojo kanapių produktus tris kartus padidėjo rizika susirgti psichikos sutrikimais.
Medikė įsitikinusi, jog nė vienas žolės vartotojas niekada nėra visiškai tikras, ką rūko. Kiek tetrahidrokanabinolio yra jo įsigytose kanapėse? O kokia dalis – neaiškių sintetinių medžiagų?
„Visada gali būti lemiamas kartas“, – perspėja medikė. Jos teigimu, ilgą laiką rūkant kanapes pažeidžiama pilkoji smegenų medžiaga, keičiasi jos tankis, kiekis ir forma - tai įrodyta moksliniais tyrimais. Kanapių vartojimo sukeliami reiškiniai dažniausiai pasireiškia, jei žmonės pradeda rūkyti kanapes iki 18 metų amžiaus. Anksčiau pradėtas sisteminis vartojimas yra susijęs sų didesniu pažintinių funkcijų pažeidimu, kuris pilnai neatsistato, net ir nutraukus vartojimą – nes vartojimas paauglystėje sukėlė negrįžtamus neurotoksinius pakitimus.
„Iki šio amžiaus nei baltoji, nei pilkoji smegenų medžiaga nėra iki galo susiformavusi. Vėlesniame amžiuje poveikis smegenims nėra toks stiprus“, – kalbėjo G. Laubner. Pašnekovė pridūrė, jog kanapių rūkymas itin dažnai paskatina ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą.
Niekada nesužinos, ką galėjo pasiekti
Kanapių mėgėjai, pradėję jas vartoti dar iki pilnametystės, savo intelekto koeficientą sumažina 8 punktais. Tai – 2012 metais publikuoti moksliniai Dunedin studijos duomenys.
Kanabinoidų vartojimas paauglystėje gali sukelti pokyčius tose smegenų dalyse, kurios labiausiai atsakingos už atmintį ir mokymąsi. Asmenims vartojantiems kanapes svaiginimosi tikslu sutrinka “trumpoji” atmintis.
Ar nuo kanapių vartojimo galima mirti? Yra aprašyti du mirtini atvejai, kuomet du jaunuoliai JAV, Kolorado valstijoje mirė suvalgę vadinamąjį „kanapių pyragą“.
„Kanapių poveikis turi įtakos vairavimui, įvairiems sprendimams. JAV atlikti tyrimai rodo, kad legalizavus tam tikrose valstijose kanapes, padaugėjo mirtimi pasibaigusių autoįvykių, kuriuos sukėlė nuo kanapių apsvaigę vairuotojai. Juose sužalotiems vairuotojams buvo nustatytas teigiamas kanapių vartojimo testas“, – sakė G. Laubner.
Patalpose augintų kanapių vartojimas sukelia nerimą, psichozę, agresiją, netgi autoagresiją, kurio neslopina kanabidiolis. Dėl šio žalingo įpročio visiškai jauni žmonės gali patirti insultą ar infarktą. Pasitaiko ir plaučių pakenkimas dėl kanabinoidų vartojimo: medikė demonstruoja jauno paciento plaučių nuotraukas. Vos 25-erių pacientui įplyšo abiejų plaučių pleura ir oras ėmė veržtis į tarpą tarp plaučių ir krūtinės ląstos.
Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja pastebi, kad vis labiau populiarėja kanapės su įvairiais sintetiniais priedais. Ji džiaugėsi, jog Lietuvoje jau yra prieinami testai (vadinami „NarkoCheck“), kurie iš seilių ar šlapimo gali parodyti, ar buvo vartota kanabinoidų, katinonų, taip pat įvairių kanapėse esančių medžiagų derinių. Į Vilniaus Respublikinės ligoninės priimamąjį kasdien dėl sveikatos sutrikimų kreipiasi po 1–2 kanapių vartojusius pacientus. Tačiau G.Laubner mano, jog tai – tik labai nedidelė dalis realiai vartojančių šią psichoaktyviąją medžiagą.
„Aš sulaukiu tokių pasvarstymų iš pacientų, ir iš pažįstamų: „Tai aš kartais truputį parūkau, bet man – nieko tokio.“ Kadangi kanapių vartojimas neišvengiamai pažeidžia smegenų struktūrą, labai sunku nustatyti tikrąją jų padarytą žalą. Mes nežinome, kokias karjeros aukštumas žmogus būtų pasiekęs, kokius protinius sugebėjimus išvystytų, jei nebūtų jų vartojęs. Jei jis/ji jaučiasi dirbantis geroje pozicijoje, galbūt būtų pasiekęs dar daugiau?“, – retoriškai klausia G. Laubner. Medikė neabejoja, kad jos poziciją kritiškai vertins kanapių mėgėjai ir jiems prijaučiantys. “Kanapių produktai yra potencialiai perspektyvios biocheminės medžiagos, kurios gali duoti naudos medicinai. Šiuo metu vykdoma eilė tyrimų jų vartojimui medicininiams tikslams. Tolesnė diskusija tarp medikų, mokslininkų ir visuomenės neabejotinai būtina ir tikslinga, tačiau norėtųsi, kad ji būtų paremta realių mokslinių tyrimų išvadomis, o ne emocijomis”.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
