Prisiminimais apie Baltijos kelią, nuomone, kaip jį vertina iš laiko perspektyvos, 15min paprašė pasidalinti prezidentų Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės, pirmojo faktinio atkurtos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio, parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio.
Taip pat – jaunosios kartos politikų: Seimo opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko.
Kelias, vedęs į laisvę
Prezidentas G.Nausėda Baltijos kelyje dalyvavo su tėveliais ir sutuoktine Diana Nausėdiene. Tądien jie stovėjo Latvijos teritorijoje, netoli Lietuvos ir Latvijos sienos.
Šalies vadovo teigimu, apie Baltijos kelią iš anksto žinojo visi, nes žinia sklido iš lūpų į lūpas.
Vienas ryškiausių G.Nausėdai įstrigusių tos dienos įspūdžių – grįžtant namo matyta nusidriekusi ilga automobilių kolona, ryškiai šviečiančios raudonos mašinų lempos. Tuo metu tai buvo neįprasta, nes retas turėjo automobilį.
Prezidento teigimu, Baltijos kelio bendrumo jausmas išlieka visą gyvenimą, jis pamena jį iki šiol.
Anot jo, ši akcija tapo nepakartojamu įvykiu, kurio niekam pasaulyje taip ir nepavyko pakartoti.
G.Nausėdai Baltijos kelias simbolizuoja ne tik laisvės trokštančių žmonių žinią pasauliui. Jam tai – ir drąsos, pasiryžimo bei vienybės kelias, vedęs mus į laisvę.
G.Nausėdai Baltijos kelias simbolizuoja ne tik laisvės trokštančių žmonių žinią pasauliui. Jam tai – ir drąsos, pasiryžimo bei vienybės kelias, vedęs mus į laisvę.
Vienybės priminimas
Kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė 1989 metais gyveno Vilniaus Fabijoniškių rajone. Baltijos kelio grandinė driekėsi per Šeškinės kalną, ten ji prie jos ir prisijungė.
Kaip prisiminė D.Grybauskaitė, nežinoti apie Baltijos kelią buvo neįmanoma, nes žinia ėjo iš lūpų į lūpas, apie jį kalbėjo ir Lietuvos radijas, rašė Sąjūdžio spauda.
Pasak kadenciją baigusios prezidentės, stipriausias tą dieną buvo laisvės pojūtis ir nepaprastas žmonių bendrumas.
„Tai – esminis įspūdis, kuris užgožia kitas detales. Būtent jis ir išliko visam gyvenimui. Tokios sukaktys kaip atkurtos valstybės šimtmetis, kaip Baltijos kelio 30-metis mums padeda iš naujo pažvelgti į savo koordinačių sistemą: kas esame, iš kur atėjome. O tada jau žiūrėti – kur ir kaip einame, su kuo, kiek esame išsaugoję orumo bei išdidumo ir kiek jo perdavėme naujai kartai. Baltijos kelias unikalus ir nepakartojamas, jis mums primena, kokie galime būti vieningi, kai prieš tautą iškyla esminiai klausimai. Lietuva, Latvija, Estija tada turėjo vieną tikslą – susigrąžinti valstybingumą, ir Baltijos kelias prie to daug prisidėjo, atkreipdamas viso pasaulio dėmesį“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Baltijos kelias unikalus ir nepakartojamas, jis mums primena, kokie galime būti vieningi, kai prieš tautą iškyla esminiai klausimai.
Pakili visų dvasia
Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis pirmiausia dalyvavo pasirengime Baltijos kelio akcijai – Sąjūdžio posėdžiuose, konferencijoje.
„Juk tai sukaktis – didžiojo nusikaltimo, Stalino–Hitlerio sąmokslo 50 metų sukaktis. Antrojo pasaulinio karo pradžia. Sąmokslas prieš tautas“, – pabrėžė profesorius.
Baltijos kelio akcijos pradžios valandą V.Landsbergis stovėjo paskirtoje grandinės vietoje prie Vilniaus Katedros frontono. Čia jis atėjo iš Sąjūdžio būstinės, įsikūrusios šalia.
Baltijos kelio grandinėje greta V.Landsbergio stovėjo žmona Gražina, iš Australijos atvykę sesuo Alena su vyru ir brolis Gabrielius su žmona. Iš kito šono – jauni skautai su Lietuvos vėliavomis.
„Nuotaikos? Džiaugsmas be griausmingo triukšmo, nors tūkstančiai. Jėga. Pakili visų dvasia“, – prisiminė profesorius.
Nuotaikos? Džiaugsmas be griausmingo triukšmo, nors tūkstančiai. Jėga. Pakili visų dvasia.
Dar prieš įsijungiant į Baltijos kelio grandinę, štabą pasiekė nerimastingos žinios iš įvairių Lietuvos vietų: žmonės įstrigę keliuose, net laukų keliukuose, jaudinasi, kad jau tikrai nespės nuvykti, kur kam paskirta, kyla įtampa. Tada V.Landsbergis gavo valdžios leidimą prašnekti per Lietuvos SSR radiją.
„Nesiblaškykite, nepergyvenkite dėl vėlavimų; atėjus valandai išlipkite, kur esate, ir susiimkite rankomis. Visi būsime kartu – „Baltijos kely!“, – per radiją tąsyk į žmonės kreipėsi V.Landsbergis.
Lietuvai, daugybei žmonių, kurie jautėsi broliai ir seserys, neįveikiami, Baltijos kelias, anot profesoriaus, buvo didi valanda. Jo akimis, tai buvo esminė pergalė: vidinė ir išorinė, moralinė ir politinė.
„Jokių baimių, jokių abejonių. Būsim laisvi, nes jau esam laisvi. Kremliaus valdovai įsiuto kaip niekad. Tai reiškia, pasijuto bejėgiai. O jų pavergtieji – veiksmu paskelbę nepriklausomybę“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Gailisi turėjęs apsisukti
Seimo pirmininkas V.Pranckietis prisiminė į Baltijos kelią išsiruošęs su šeima.
„Važiavome su žiguliu ir pakeliui jis užkaito. Mūsų maža dukra pradėjo labai verkti, tai teko grįžti atgal“, – pasakojo jis.
Parlamento vadovas iki šiol gailisi, kad tąsyk nepavyko įsilieti į Baltijos kelio grandinę. Jei galėtų grįžti į 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, V.Pranckietis tikino, kad parvežtų vaikus namo ir važiuotų dalyvauti akcijoje.
„Apie akcijos mastą supratau, kai pamačiau reportažus. Bet jos simbolio, tokio, kaip šiandien, dar nesuvokėme. Priėmėme akciją kaip žmonių iniciatyvą, kad mes patys tą galime padaryti, kaip susivienijimą. Tačiau kad jis įgis tokią didelę prasmę, dar nesupratome. Tai buvo protesto forma, taip ją ir supratome. Protesto prieš tarybinę diktatūrą“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Dabar V.Pranckiečiui Baltijos kelias yra simbolis labiau nei kada anksčiau.
„Ir kuo toliau, tuo didesnę prasmę jis įgauna. Tai yra savo laisvės demonstracijos ir pasipriešinimo forma. Dabar ją suprantame labai aiškiai. Ir kai buvo atskleistos ir išaiškintos visos Ribbentropo ir Molotovo pakto aplinkybės, kiek žmonių nuo jo nukentėjo, supratome, kaip tai svarbu“, – teigė jis.
Ir kuo toliau, tuo didesnę prasmę jis įgauna. Tai yra savo laisvės demonstracijos ir pasipriešinimo forma.
Stiprus laisvės troškulys
Jaunosios kartos politikai 1989 metų rugpjūčio 23 dienos neprisimena. Tačiau Baltijos kelias jiems reiškia labai daug.
Seimo opozicijos lyderei V.Čmilytei-Nielsen 1989 metais buvo šešeri.
„Rugpjūčio 23 dienos įvykių neprisimenu, tačiau žvelgdama iš šių dienų perspektyvos nenustoju žavėtis šia unikalia, drąsia akcija, suvienijusia milijonus žmonių ir paskleidusia svarbią žinią toli už Baltijos valstybių ribų“, – sakė ji.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, Baltijos kelio – taikios protesto akcijos – svarba bendroje kovoje dėl nepriklausomybės yra didžiulė. Jos manymu, tai gyvas liudijimas to, kaip meilė tėvynei, tikėjimas laisvės ir demokratijos idealais bei vienybė pasiekia tikslą.
„Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, atrodo neįtikėtina, kad tokio masto akcija buvo suburta tuo metu, kai dar nebuvo plačiai naudojamas internetas, neegzistavo socialiniai tinklai. Ji parodo, koks stiprus buvo laisvės troškulys ir žmonių pasiryžimas kovoti už nepriklausomybę“, – akcentavo parlamentarė.
LSDP pirmininkas G.Paluckas taip pat nedalyvavo Baltijos kelyje. Jam tuomet buvo 10 metų.
„Tais metais, kaip ir paprastai, vasarą leidau paliktas kaime, nes tėvai dirbo. Mama ir tėtis į Baltijos kelią išvažiavo, man regis, raudonu žiguliuku. Baltijos kelią pamačiau, jei gerai pamenu, per televiziją. Akivaizdu, kad vyko kažkas reikšmingo – visi žmonės iš visur traukė į autostradą prie Panevėžio. Nuotaikos pakilumas buvo jaučiamas visų: reikia ten būti, nes ten – visi“, – prisiminė jis.
Neseniai važiuodamas autostrada apie Baltijos kelią G.Paluckas pasakojo savo vaikams: „Štai čia buvo žmonės, ištisai. Nuo Katedros, per mūsų gimtą Panevėžį ir toliau“.
„Tai jiems sunkiai suvokiama, kol neparodai vizualiai“, – sakė jis.
G.Palucko nuomone, ir dabar reikia nors trupučio tokio susitelkimo, koks buvo Baltijos kelio metu.
„Šiandien esame kitoje emocinio spektro pusėje: visuomenėje pernelyg daug fragmentacijos, susiskaldymo, emocinio susipriešinimo. O 1989 metų rugpjūtį buvo milžiniškas pasitikėjimas vieni kitais, didžiulis tikėjimas nepriklausomybės idėja. Todėl ir sakau, kad viso to, nors krislelio, reikia kiekvieną dieną. Būtų gaila, jei mums netektų darsyk pajusti to bendro vienybės jausmo, tikslo, kuris buvo tada, kadangi šiandien mes išgyvename laikotarpį, pasižymintį ir nepasitikėjimu, ir fragmentacija“, – komentavo jis.
