LHMT specialistas paaiškino, kokios priežastys lėmė, kad Neris tapo tokia patvinusi.
„Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Paskutinį savaitgalį iškrito nemažai kritulių, be to, nemažai vandens atiteka iš Baltarusijos – ten tirpsta sniegas. Žemė taip pat dar įšalusi, todėl vanduo nesigeria gilyn, teka paviršiumi į upes. Temperatūra dar pakankamai žema, todėl nėra garavimo. Kas būna vasarą? Dalis lietaus šiltuoju sezonu išgaruoja, dalis – susigeria, o nuteka tik nedidelė dalis. Šiuo atveju didžioji dalis nutekėjo, todėl atsirado staigus vandens pakilimas“, – LRT.lt komentavo J.Šimkus.
Pasak J.Šimkaus, vandens lygis Neryje per paskutines keletą dienų pakilo apie pusmetrį. „Savaitgalį taip pat prognozuojamas lietus. Žinoma, jo neturėtų būti tiek, kiek praėjusį, todėl kitą savaitę vanduo turėtų nuslūgti žemiau krantinių ir nebepakilti. Viskas priklausys nuo to, kiek lietaus bus savaitgalį ir kuriose šalies vietose. Jei lis gausiai ir visoje Lietuvoje, vanduo gali vėl pakilti“, – aiškino LHMT Hidrologijos skyriaus vedėjas.
J.Šimkaus teigimu, krantinės apsemiamos kone kiekvieną pavasarį, tačiau anksčiau tai dažniausiai nutikdavo dėl tirpstančio sniego, susikaupusio per žiemą. „Tuo metu paskutinės žiemos, galima sakyti, besniegės. Vilniaus apylinkėse sniegas nutirpo iš karto po Naujųjų. Dabar įtakos vandens pakilimui daugiausia turi įšalusi dirva, žema temperatūra ir lietus. Taigi viskas gerai dėl to, kad yra toks vandens lygis, bet priežastys ne tokios įprastos, kaip anksčiau“, – LRT.lt sakė J.Šimkus.
Specialistas juokavo, kad dabar pats metas plaukioti Vilniuje Nerimi su baidarėmis, o pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimus dviračiu čia reikės kuriam laikui atidėti.
Aukštas vandens lygis laikosi ir Rusnėje dėl įšalusios žemės, aukšto Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio.
„Ten yra labai maži nuolydžiai ir vanduo labai lėtai nuteka į marias, o mariomis – į Baltijos jūrą. Paskutinę savaitę jūros lygis buvo aukštesnis už vidutinį ir pro Klaipėdos sąsiaurį vandens nutekėjimas į Baltijos jūrą iš marių buvo apsunkintas, kur kas lėtesnis. Dabar aukštas vandens lygis ten po truputį krinta, paskutiniais duomenimis, Baltijos jūros lygis maždaug vidutinis, kiek žemesnis, todėl nutekėjimas turėtų pagerėti“, – dėstė J.Šimkus.
Kitose Lietuvos vietose, pasak J.Šimkaus, nėra tokios grėsmingos situacijos. Štai, pavyzdžiui, Nevėžyje vandens lygis yra žemesnis už vidutinį, kuris būna pavasarį.
„Kaune vandens lygis taip pat pakankamai aukštas, bet viską reguliuoja Kauno hidroelektrinė. Jie pamato, kad iš Druskininkų atiteka daug vandens, ir sureguliuoja“, – paaiškino J.Šimkus.
