Joje teigiama, kad Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius ketina paskleisti Lietuvos prezidentę diskredituojančios informacijos, „atrandant“ Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.
VSD duomenimis, pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Be to, pažymoje teigiama, kad šios valdybos darbuotojas Vadimas Smirnovas, naudojęs mokslininko priedangą, iki praėjusių metų pabaigos reguliariai lankydavosi Lietuvoje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais. Šiuo metu V.Smirnovas įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Darė nepublikuojamus „giluminius“ interviu
Iki šiol nėra aišku, kurie politikai, žurnalistai ir politologai buvo patekę į specialiojo Rusijos agento V.Smirnovo pinkles ir, patikėję jam sukurta legenda esą V.Smirnovas yra garbingas Rusijos valstybinio Imanuelio Kanto universiteto, įsikūrusio Kaliningrade, mokslininkas bei įvairių Kaliningrado žiniasklaidos priemonių žurnalistas, davė jam išskirtinius „giluminius“ interviu.
Pašnekovams įtarimo nekėlė ir tai, kad V.Smirnovas juos įspėdavo esą pokalbis jam reikalingas ne straipsniui, o situacijos suvokimui. Tokiu būdu Rusijos agentas, matyt, bandė atrišti politikų liežuvius atviresniems pokalbiams.
V.Smirnovas Lietuvos politikus įspėdavo esą pokalbis jam reikalingas ne straipsniui, o situacijos suvokimui. Tokiu būdu Rusijos agentas, matyt, bandė atrišti politikų liežuvius atviresniems pokalbiams.
Manoma, kad Lietuvoje V.Smirnovas veikė bent trejus metus, pradedant 2010 m. ir baigiant 2012 m. pabaiga, kai jis buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Tiesa, kad jis užsiima neskaidria veikla, Lietuvos VSD išsiaiškino gerokai anksčiau, nei atėmė V.Smirnovui galimybę lankytis Vilniuje. Politikų tikinimu, jo pavardė VSD pažymose nuolat šmėžuodavo bent pastaruosius dvejus metus.
„Facebook“ draugai – socdemai
Vienas iš V.Smirnovo kalbintų Lietuvos politikų – buvęs premjeras, buvęs Lietuvos socialdemokratų pirmininkas, dabar Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Tiesa, jo interviu apie situaciją Kaliningrade, skirtingai nei daugelio kitų su agentu bendravusių politikų, buvo publikuotas. Jis iki šiol pasiekiamas I.Kanto universiteto tinklalapyje.
Be to, G.Kirkilas su Rusijos agentu V.Smirnovu iki šiol yra draugai „Facebook“ socialiniame tinkle. Čia su V.Smirnovu „draugauja“ ir buvęs G.Kirkilo padėjėjas, dabartinis aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė, sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Ne visi jie atsimena, kaip susipažino su VSD Rusijos agentu vadinamu V.Smirnovu.
„Neįmanoma įsiminti visų, kam esu davęs interviu. Tikrai nepažįstu tokio asmens. Savo „Facebook“ profilį tvarkau ne pats, tai gal kas nors ir įrašė“, – gynėsi draugystės su Rusijos agentu G.Kirkilas.
Jis pažadėjo artimiausiu metu šį kontaktą iš „Facebook“ draugų rato pašalinti.
Tuo tarpu Seimo narė G.Purvaneckienė pažintį su V.Smirnovu atsimena puikiai. Pasak jos, tai įvyko pernai, po Seimo rinkimų, Kaliningrado universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurioje Lietuvos Seimo narė buvo pranešėja, o V.Smirnovas vedė diskusiją.
„Jis neapsimeta, o iš tiesų yra mokslininkas. Aš jį turbūt pažįstu. Aš esu buvusi ten konferencijoje, jis iš tikrųjų yra mokslininkas. Negaliu garantuoti, kad jis tuo pačiu nėra ir kitų tarnybų darbuotojas, bet jis iš tiesų yra mokslininkas, jis yra gerbiamas, ten užima visai aukštas pareigas, nors disertaciją apsigynė visai neseniai“, – pasakojo G.Purvaneckienė.
Jis domėjosi koalicijos formavimu, partijomis. Klausė, kaip būtent Lietuva ketina gerinti santykius su Rusija. Tačiau viskas buvo tik viešame renginyje, jokių užkulisinių pokalbių nebuvo, – pasakojo G.Purvaneckienė.
Pasak jos, V.Smirnovo disertacijos tema taip pat buvo susijusi su Lietuva, Baltijos šalių politika.
„Konferencijoje aš skaičiau pranešimą apie Baltijos Asamblėją, o jis klausinėjo visai kitų dalykų, kurie gal tada buvo aktualesni, nes visai neseniai buvo išrinktas Seimas. Jis domėjosi koalicijos formavimu, partijomis. Klausė, kaip būtent Lietuva ketina gerinti santykius su Rusija. Tačiau viskas buvo tik viešame renginyje, jokių užkulisinių pokalbių nebuvo“, – pabrėžė G.Purvaneckienė.
V.Smirnovas „Facebook“ tinkle paskutinį kartą reiškėsi prieš metus. Tuomet jis komentavo Lietuvos politinę situaciją po rinkimų, dalijosi straipsniais apie Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho neliečiamybės naikinimą ir vadino jį Lietuvos politinio lėlių teatro Karabasu Barabasu.
Išvis V.Smirnovas „Facebook“ tinkle turi 2011 draugų.
Prašo pavardžių
VSD pažymos turiniu ir V.Smirnovo veikla Lietuvoje bei Lietuvos politinių partijų vizitais į Kremlių itin susidomėjo konservatorė Rasa Juknevičienė. Ji paragino Seimo narius, bendravusius su V.Smirnovu, patiems kreiptis į VSD ir savanoriškai papasakoti, ko ir kaip jų klausinėjo Rusijos agentas.
Kiek žinoma, kol kas to nepadarė nė vienas parlamentaras. Todėl konservatoriai artimiausiu metu ketina oficialiai kreiptis į VSD ir pasiteirauti, kokie politikai, žurnalistai ir politologai yra minimi garsiojoje pažymoje.
„Manau, kad kiekviena partija dabar turi pasitikrinti ir su saugumu išsiaiškinti. Žmonės turi perkratyti savo atmintį, ir, jei buvo susitikę su tokiu žmogumi, tai bent jau pranešti VSD, kad jie žinotų to žmogaus veiklos apimtis. Nemanau, kad tai reikia daryti viešai, bet daryti reikia, nes agentas jau vis tiek viešas, tik reikia žinoti, kokie buvo čia jo ketinimai, kas jam pavyko, o kas ne“, – 15min.lt sakė konservatorė.
Klausimų dėl pažymos VSD pateikė ir pažymoje minima Lietuvos rusų sąjunga. Jos atstovė Lietuvos Seime Larisa Dmitrijeva tikina, kad dabar, kai paviešintoje pažymoje paminėta esą Rusų sąjungos atstovai vyko derinti savo veiksmų su Kremliumi, partijai mestas šešėlis.
„Mes dabar partijos Valdyboje parašėme į VSD kreipimąsi, kad jie atsakytų mums raštu. Kol kas atsakymo negavome. Suprantate, aš bijau, kad mes ten papuolėme visai atsitiktinai arba esame supainioti su Rusų aljansu. Gal tas, kas teikė informaciją, politiškai neatskiria. Gal rusai jiems visi rusai. Tokia painiava kol kas yra. Todėl norime, kad būtų oficialiai patikslinta“, – teigė L.Dmitrijeva.
Ji ketoriškai atmeta galimybę, kad kažkas iš partijos viešėjo Kremliuje su partijos vadovybės žinia.
Tuo tarpu pažymoje taip pat minima Lenkų rinkimų akcija tikslinti VSD informacijos nenori. Jos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis saugumo pažymą vadina „konservatorių provokacija“ ir jos turinio komentuoti nenori.
„Aš apie tą pažymą jau viską pasakiau. Skaitykite mūsų tinklalapyje. Daugiau aš nekomentuoju“, – 15min.lt sakė V.Tomaševskis.
Lenkų rinkimų akcijos tinkalapyje platinamas viešas V.Tomaševskio atsakymas konservatorei R.Juknevičienei, kuriame teigiama, kad ši pažyma yra „nacionalistinių jėgų išpuolis“ prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
Dažna priedanga – mokslinė ar visuomeninė veikla
Politikai sutaria, kad kontaktai su Rusijos agentu nebūtinai reiškia bendradarbiavimą su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Pats interviu V.Smirnovui davęs socialdemokratas G.Kirkilas neatmeta, kad tiek jis, tiek kiti Seimo nariai galėjo turėti kontaktų ir su kitais informaciją Lietuvoje renkančiais užsienio agentais.
Politikas tvirtina, kad nuojauta, jog susitikti ir pasikalbėti siekiantis asmuo gali turėti slaptų kėslų, ateina tik su patirtimi.
„Tie agentai, kaip jūs sakote, būna pakankamai patyrę ir neklausinėja tiesmukiškai, kad iškart juos pažintum. Bet per kurį laiką sužinai, kokie čia žurnalistai dirba, o kas tik apsimeta. Tiesa, niekada negali būti tikras šimtu procentų“, – pažymėjo G.Kirkilas.
Konservatorius Arvydas Anušauskas taip pat tvirtina, kad viešuose politiniuose renginiuose pasitaiko įvairių prašalaičių. Tiesa, jo nuomone, politikai kai kurių jų vengti būna įspėti iš anksto.
Galima prieš susitinkant su kažkokiu įtarimų keliančiu asmeniu kreiptis į spectarnybas ir jie suteikia turimus duomenis. Aš pats tai esu daręs ne kartą, – sako A.Anušauskas.
„Yra vieši renginiai, pavyzdžiui, priėmimai diplomatiniai, kur blūdinėja ir rezidentai visokie. Nuo kontaktų su galimais agentais niekas nėra apsaugotas. Kita vertus, mes, turintys leidimus dirbti su slapta informacija, juos žinome. Spectarnybos informuoja politikus labai konkrečiai, kas ir kokių kontaktų siekia. Be to, galima prieš susitinkant su kažkokiu įtarimų keliančiu asmeniu kreiptis į spectarnybas ir jie suteikia turimus duomenis. Aš pats tai esu daręs ne kartą“, – pasakoja jis.
Seimo narys, analizavęs slaptųjų tarnybų veiklą okupacijos metais, siūlo politikams įdėmiau vertinti tokius asmenis, kurie tikina atstovaujantys kokioms nors neaiškioms visuomeninėms ar akademinėms organizacijoms.
„Visokie institutai, centrai garsiais pavadinimais, susijusiais su strateginiais tyrimais, Baltijos šalių politika, kuriuose, kaip paaiškėja, dirba vienas-du žmonės, paprastai būna priedangos organizacijos. Todėl pasiūliau komitetui kreiptis į atsakingas institucijas, kad, jei yra asociacijos kažkokios Lietuvoje, kurios vykdo veiklą, nesuderinamą su jų tikslais, kurios finansuojamos iš užsienio, reikėtų turėti galimybę teismo keliu laikinai stabdyti jų veiklą“, – tvirtino jis.
VSD patarimai, kaip pažinti agentą
VSD savo ruožtu šių metų vasarą skelbdama viešą savo veiklos ataskaitą įspėjo Lietuvos piliečius, dirbančius valstybės tarnyboje, krašto apsaugos sistemoje, nevyriausybinėse organizacijose, politinėse partijose, žiniasklaidos priemonėse ir (ar) turinčius leidimą dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kad jie gali sulaukti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio.
VSD teigė, kad žvalgybų tarnybų pareigūnai paprastai Lietuvoje reziduoja kaip užsienio
valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojai, bet gali dirbti ir be diplomatinės priedangos.
VSD rekomendavo kreiptis į VSD, o esant užsienyje – į Lietuvos Respublikos
diplomatines atstovybes, jeigu:
1.Užsienio valstybių piliečiai ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, aktyviai domisi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.
2.Užsienio valstybių piliečiai ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, domisi informacija, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau yra aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.
3. Jums esant užsienio valstybėje darbo ar asmeniniais reikalais, aktyviai domimasi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, siūlomas finansinis ar kitoks atlygis už informacijos teikimą.
4. Esate šantažuojamas dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių, užsienio valstybėje padarytų teisės pažeidimų ir Jūsų yra reikalaujama atskleisti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją.
