„Dar iki šiol pamenu, kuomet prieš dešimtmetį buvau išvykusi į Šiaurės Airiją ieškoti didesnio uždarbio. Išbuvau metus ir grįžusi sakiau, jog daugiau nenoriu gyventi užsienio šalyje, jaustis svetima. Tačiau pradedu abejoti, ar išties Lietuva yra ta vieta, kurioje jaučiuosi saugi. Ar tikrai Lietuvos įstatymai mane saugo ir gina? Ar tikrai mano valstybės institucijos, valstybės tarnautojai yra suinteresuoti padėti man? Šią akimirką jaučiu, jog svetima šalis ir jos institucijos man padeda daug daugiau negu mano valstybė, mylima Lietuva, kurioje gimiau ir užaugau“, – tokiu pamąstymu savo istoriją pasakoti pradėjo į 15min besikreipusi O.Anaškinaitė.
Sužavėjo Anglijos institucijų pagalba
Rugsėjį ji sulaukė pranešimo iš Lietuvos policijos pareigūnų bei Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje (JK), kad Linkolnšyro grafystės viename iš miestų rastas miręs jos 39-erių metų pusbrolis, kuris artimųjų ten neturėjo. Tą pačią akimirką ji teigia suvokusi, kad jos pareiga – pargabenti giminaičio palaikus į Kauną ir palaidoti šeimos kape.
„JK policijos pareigūnai, Lietuvos ambasada JK nuo pat pirmų pokalbių telefonu, susirašinėjimų elektroniniais laiškais man padėjo, ir padėjo daug. Sulaukę klausimų, į kuriuos neturėdavo atsakymų, jie mano laiškus persiųsdavo savo kolegoms arba kitų institucijų darbuotojams. Nė karto nenusimetė nuo savo pečių darbo, net to, kurio atlikti jie neprivalėjo. Visai su kitokiu bendravimu susidūriau Kaune...“, – nutęsė skundo autorė.
Lietuva savo piliečius, pasak jos, myli taip: kompensuoja dalį išlaidų, susijusių su kremavimu, artimojo pelenų pargabenimu ir laidojimu. Ta dalis išlaidų kompensuojama tik po laidotuvių, kuomet pateikiamos visos jau apmokėtos sąskaitos.
„Man pasisekė, nes pusbrolio palaikų kremavimas Anglijoje man nieko nekainavo. Pargabenimas taip pat. O laidotuvės? Laidotuvės bus kažkada. Giminaičio urna pargabenta, stovi spintoje jau apie mėnesį. Kodėl nelaidojami palaikai?
Abu dokumentai Kauno civilinės metrikacijos skyriui netinka. Kodėl? Jų nuomone, jie neoriginalūs ir galimai padirbti.
Tie, kurie yra susidūrę su laidotuvėms Lietuvoje, puikiai žino, kad vienas pirmųjų žingsnių mirus asmeniui yra mirties registravimas civilinės metrikacijos skyriuje. Juk oficialiai gyvo asmens nelaidosi. „Smagumas“ tame, kad JK man atsiuntė du laikinus mirties liudijimus, nes tebevyksta tyrimas: vienas atkeliavo el. paštu, kitas – oro paštu. Abu dokumentai Kauno civilinės metrikacijos skyriui netinka. Kodėl? Jų nuomone, jie neoriginalūs ir galimai padirbti. Nė viena Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja neprisiima atsakomybės registruoti galimai prasimanytą mirtį“, – stebėjosi Olivija.
Neįtiko parašai
Kartu su urna ji gavo ir dokumentą, liudijantį, kad pusbrolis buvo kremuotas. Šis dokumentas, pasak Olivijos, Kauno civilinės metrikacijos darbuotojoms taip pat nieko nereiškia.
„Nesvarbu buvo ir tai, kad padaryti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Įdomu, kaip civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja nustatė laikino mirties liudijimo (koronerio liudijimo apie mirties faktą) ir kremavimo patvirtinimo dokumentų „netikrumą“? Palietė piršteliu parašų vietas: viename užčiuopė rašiklio paliktą įspaudą, o kitame – ne. Ir pasigedo antspaudų. Tuomet išsitraukė kelis originalius svetimų asmenų mirties liudijimus, išduotus kituose JK regionuose, ir man rodydama teigė, kad vienas štai geltonas lapas, o kitas dokumentas ant balto lapo bet su antspaudu.
Pasiūlius jai persiųsti visus susirašinėjimus su ambasada JK, koroneriais, JK policijos pareigūnais – ji nesutiko, nes tai nieko neįrodo. Persiuntus darbuotojai elektroninį pirmą koronerio liudijimą apie mirties faktą, ji dar labiau manimi nepasitikėjo. Kodėl? Nes elektroninį variantą pasirašė vienas koroneris, o gautą oro paštu – kitas. Jai buvo nesuprantama, kad liudijimus gali pateikti keli koroneriai.
Darbuotoją stengiausi įtikinti, siūliau jai pateikti visus kontaktus JK, tačiau jos atsakymas buvo paprastas: ji turi ir žino visus kontaktus ir jai jų nereikia. Tuomet moteris, bijodama įregistruoti mirtį, nutarė nueiti pas skyriaus vedėją, pavaduotoją ir neva pasiskambinti į Teisingumo ministeriją. Po 5 minučių ji grįžo, kategoriškai atsisakydama įregistruoti mirtį, nes dokumentai, bylojantys apie ją, yra neoriginalūs. Paprašė palikti dokumentus, nes skyriaus vedėja buvo ne darbo vietoje, užsirašė mano telefono numerį“, – toliau pasakojo Olivija.
Siūlė susipažinti su taisyklėmis
Po valandos ji sulaukė Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos skambučio: pranešta, kad tokie dokumentai negalioja, ir kad Olivija turi atvežti originalus.
„Paprašiau padėti ir elektroniniu paštu atsiųsti dokumentų reikalavimus JK, kad galėčiau persiųsti ir gauti Lietuvai tinkamus dokumentus. Man atsakė, kad atsiųs taisykles, kuriomis jos vadovaujasi darbe. Atsisakiau siūlomų taisyklių. Logiška, juk man reikėtų keliauti su 100 lapų į vertimų biurą, kur vieno lapo vertimas kainuoja apie 15 eurų. Paprašiau dar kartą atsiųsti reikalavimus konkrečiai mano atvejui, kad galėčiau persiųsti JK institucijoms.
Netrukus aš vėl atsiradau skyriuje, atvykau atsiimti paliktų dokumentų. Pasitiko kelios darbuotojos. Viena pasiruošus taisyklių šūsnį, kita grąžino mano dokumentus. Dar kartą paprašius darbuotojos pagalbos, kad man atsiųstų elektroniniu paštu reikalavimus JK dokumentams – ji sutiko. Tačiau trečia darbuotoja, girdėjusi pokalbį ir man išeinant pro duris šūktelėjo, kad aš, norėdama gauti laišką iš jos kolegės, turiu atsiųsti skyriui užklausą“, – tikino Olivija.
Jis vis dar nėra gavusi jokių atsakymų iš Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos. Jos pusbrolio palaikai vis dar guli spintoje.
„Nieko tokio, juk nekvėpuoja, ramiai laukia, kol tetos įregistruos mirtį – tuomet palaidosim. Ko aš siekiu? Įregistruoti mirtį. Daugiau nieko. Tikiuosi, sovietmečio paliestas valstybės tarnautojas jau greit išleis į pensiją ir jas pakeis jauni specialistai, kurie pirmoje eilėje žmonėms patars ir padės kaip elgtis tam tikrose situacijose, o ne purtysis darbo“, – vylėsi Olivija.
Kapinių administratorius laidoti leidžia
15min žurnalistė susisiekė su savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, administruojančios Kauno kapines, vadovu Ričardu Čėsna. Susipažinęs su situacija ir Olivijos redakcijai atsiųstais jos turimais mirtį patvirtinančiais dokumentais, jis patikino, kad kliūčių laidoti urną Romainių kapinėse nėra.
„Lai kreipiasi moteris su dokumentais į „Kapinių priežiūrą“, – gaus leidimą laidoti. Nematau jokių priežasčių, kodėl toks leidimas neturėtų būti išduotas. Esame turėję koronerių sprendimų, žinome, kaip atrodo, tai galime patvirtinti, kad sistema tokia. Europos Sąjungoje galioja bet koks mirties liudijimas, nebūtina gauti vietinės civilinės metrikacijos skyriaus išrašo. Juk prieš kremavimą asmenybė buvo nustatyta. Ne mes atsakytume už urnos turinį, jei kiltų abejonė – o koroneris. Dar kartą numirti Lietuvoje juk žmogui nereikia“, – tikino R.Čėsna.
Tą patį patvirtino ir Olivija. Nuvykus į „Kapinių priežiūrą“ jai buvo leista laidoti palaikus.
„Keista, neregistruojama mirtis, o laidoti galimai gyvo, anot Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų, žmogaus palaikus galima. Tiesiog absurdas“, – stebėjosi moteris.
Nepatvirtintų kopijų neregistruoja
15min susisiekė ir su Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agne Augone. Ši patikino, kad neteisingai interpretuojama pati situacija. Pasak jos, mergina, atvykusi į skyrių registruoti mirties, neturėjo originalių mirties faktą patvirtinančių dokumentų, o tik jų kopijas, kurios nebuvo tinkamai patvirtintos.
„Darbuotojai paklausus, gal turi kokius papildomus (koronerio, kremavimo, velionio asmens tapatybės dokumentus ar kt.) originalius dokumentus mirties faktui patvirtinti, ta mergina nieko pateikti negalėjo.
Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymu ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu). Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, kartu nepateikiant dokumentų originalų, jos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, užsienio valstybėse išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma (Apostille), bet turi būti originalūs arba tinkamai patvirtintos jų kopijos pagal aukščiau nurodytą tvarką“, – tikino skyriaus vedėja.
Įregistruotos 39 lietuvių mirtys Jungtinėje Karalystėje
Jos teigimu, šiuo konkrečiu atveju mirties faktą atvykusi registruoti interesantė neturėjo nei dokumentų originalo, nei patvirtintos jų kopijos.
„Neretai, kol vyksta tyrimas, iš užsienio valstybių būna pateikiami tarpiniai, bet originalūs mirties faktą patvirtinantys dokumentai. Konfliktinės situacijos su šia kliente skyriuje nebuvo – jai buvo viskas išaiškinta, parodyti teisės aktai, taip pat JK išduotų mirties faktą patvirtinančių dokumentų pavyzdžiai. Ji buvo informuota, kad palaikus gali palaidoti ir su iš užsienio gautais dokumentais. Sutarta, kad mirtį atvyks įtraukti į apskaitą turėdama originalius mirties dokumentus“, – teigė A.Augonė.
Šiais metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įtraukė į apskaitą 39 JK mirusių Lietuvos Respublikos piliečių mirtis. Pasak A.Augonės, šios šalies skirtingų grafysčių išduoti mirties liudijimai skiriasi labai nežymiai ir, paprastai asmenys, parsivežę palaikus palaidoja juos Lietuvoje su užsienyje išduotais dokumentais. Gavę iš užsienio valstybės mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirties faktą patvirtinančius dokumentų originalus, giminaičiai atvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą įtraukti į apskaitą mirties fakto.
Šiais metais Kauno civilinės metrikacijos skyrius įtraukė į apskaitą 39 Jungtinėje Karalystėje mirusių lietuvių mirtis.
Lietuvos įstaigos neinformuotos apie naujoves
Gvidas Venckaitis, Lietuvos ambasados JK spaudos atstovas, 15min teigė, kad šioje istorijoje kol kas nėra paskelbta galutinė išvada dėl mirties, todėl nėra išduotas galutinis mirties liudijimas iš JK Registry Office. Tokiais atvejais yra išduodamas laikinas mirties liudijimas, kurį išduoda kita tarnyba – Coroner‘s Office.
„Nuo šių metų pastaroji institucija pradėjo išdavinėti elektroninius mirties liudijimus, kurie nepasirašinėjami ranka ir neantspauduojami (apskritai antspaudavimas nėra „prigijusi“ praktika JK). Šiuos laikinus liudijimus pareigūnai tiesiog parengia pagal savo oficialią formą, uždeda iš anksto parengtą parašą ir elektronine (nekoreguojama) forma siunčia artimiesiems, atitinkamoms institucijoms. Tikėtina, kad su šiais pokyčiais Lietuvos civilinės metrikacijos skyriai nėra susipažinę, todėl pačio žmogaus atspausdintą laikiną mirties liudijimą traktuoja kaip kopiją ir nepriima dokumento“, – kodėl kilo painiava, paaiškino G.Venckaitis.
Anot jo, šiuo atveju, numačiusi aukščiau išvardintas aplinkybes, ambasada Olivijai buvo rekomendavusi paprašyti iš Coroner‘s Office pasirašyto dokumento.
Nuo šių metų pastaroji institucija pradėjo išdavinėti elektroninius mirties liudijimus, kurie nepasirašinėjami ranka ir neantspauduojami.
Išlaidas padengė vietos savivaldybė
Paklaustas, kodėl šiuo atveju lietuvei nekainavo giminaičio palaikų Anglijoje kremavimas ir parsiuntimas į Lietuvą, ambasados atstovas paaiškino, kad pilietė (Olivija – aut. past.) patikino, jog nei šeima, nei artimieji neturi finansinių galimybių parsivežti palaikus ar juos palaidoti. Šią informaciją ji taip pat pateikė Coroner‘s Office. Todėl institucijos vadovas, pagal jam suteiktas galias, pavedė asmens laidojimu ar kremavimu pasirūpinti vietos savivaldybei.
„Su mirusiojo nuolatine gyvenamąja vieta tai nesusiję. Jeigu velionis turėjo artimuosius, traktuojama, kad palaikais bei jų laidojimu turi pasirūpinti jie. Palaikų pargabenimas iš Anglijos kainuoja apie 2-3 tūkst. eurų“, – teigė G.Venckaitis.
Pasak jo, Lietuvos ambasada JK yra gavusi pranešimus apie 64 Lietuvos piliečių mirtis 2018 m. Ne apie visas mirtis ambasada yra informuojama. Pvz., jeigu asmens artimieji gyvena JK, arba kitais atvejais, jei ambasados pagalba nėra reikalinga, JK institucijos apie tokias mirtis dažnai ambasadai nepraneša.
