Tai, kad gyvena „kitur“, moteris teigė sužinojusi atsitiktinai.
„Pernai rudenį nuėjau į „Teo“ bendrovę, reikėjo pasikeisti modemą. Ten ir paaiškėjo, jog gyvenu ne Upelio g. 23, kaip keletą dešimtmečių iki tol, o Upelio g. 26. Nesupratau, kas įvyko. Pradėjome aiškintis. Pasirodo, adresai pakito gal dvidešimčiai mano kaimynų – beveik visiems, pradedant 17-uoju numeriu. Kokia priežastis? Naujakuriai. Žmonės ėmė atidalinti didelius sklypus. Naujai atsiradusiems buvo suteikiamas naujas adresas. Toks, koks jau egzistavo“, – teigė Albina.
Klaidžioja laiškai ir siuntos
Tikri vargai prasidėjo ir vietos paštininkei. Tol, kol dirbo ilgametė, ji pažinojo Upelio g. gyventojus pagal pavardes, tačiau darbą perėmus naujai pašto darbuotojai, kilo chaosas. O ką daryti, kai, pvz., vienoje gatvėje atsiranda du namai, pažymėti 23-uoju numeriu?
„Dar blogiau tai, kad vyras namuose priregistravęs individualią veiklą. Juk įstatus reikia keisti. Kitus dokumentus“, – piktinosi Upelio g. gyventoja.
„Pati ne kartą nešiau laiškus atgal į paštą. Jie ne mums buvo skirti. Arba mūsų laiškai keliauja į naująjį 23-ąjį namą, o ten pašto dėžutės nėra. Tad viskas grįžta atgalios. Taip ir keliauja mūsų privati korespondencija neaišku kur. Dar blogiau tai, kad mano vyras namuose priregistravęs individualią veiklą. Juk įstatus reikia keisti. Kitus dokumentus“, – piktinosi moteris.
Labiausiai jai pikta dėl to, jog niekas nei jos, nei kaimynų apie tokius svarbius pokyčius neinformavo. Negano to, adresas per metus pakito net dukart.
„Vasaros duomenimis, gyvenu jau nebe 26-ajame, o 27-ajame Upelio g. name. Pažiūrėjau „Registrų centro“ svetainėje. Pašonėje sklypus formuoja, tai kiek kartų dar viskas keisis? Jei visam Kaunui perstumtų numeraciją, ar įsivaizduojate, kas būtų?“ – retoriškai teiravosi Albina.
Jai nesuprantama ir tai, kodėl nebuvo nuspręsta naujų namų adresams prie skaičių suteikti raides, kaip pvz., 23A. Raidinė numeracija Upelio g., beje, kur ne kur egzistuoja.
Nurodo dvigubą numerį
Upelio g., kurioje – apie 60 namų, apsilankė ir 15min žurnalistai. Visi pakalbinti gyventojai piktinosi šia namo numerių sumaištimi. Kiekvienas jų tikino apie pokyčius sužinoję iš kaimynų. Kiekvienas jų problemą sprendėsi savaip.
„Nežinau, kur gyvenu. Taip ir klausinėjam vienas kito: „Ar žinai, koks tavo adresas“?“, – šyptelėjo Upelio g. gyventoja, ant kurios namo puikuojasi 25-as numeris, o ant pašto dėžutės – 36-tas.
Kiti paštininkę perspėja užrašais: senasis numeris toks, o naujasis – štai toks. Ant daugelio namų – dviguba numeracija.
Paštininkams – galvosūkis
Tai, kad Upelio g. kyla problemų išnešiojant korespondenciją, pripažino ir „Lietuvos pašto“ atstovai.
„Esame pastebėję, kad gyventojams pašto korespondencija dažnai vis dar adresuojama senuoju adresu. Todėl pasitaiko atvejų, kuomet siųstoji pašto korespondencija pasiekia ne tą gavėją arba nurodyto adreso (namo numerio) nebėra.
Pasitaiko atvejų, kuomet siųstoji pašto korespondencija pasiekia ne tą gavėją arba nurodyto adreso (namo numerio) nebėra.
Iš seniau Lapių pašte dirbantys laiškininkai bando orientuotis pagal gavėjo pavardę, tačiau naujai pradėjusiems darbą to padaryti neįmanoma. Todėl gyventojų prašome, kad jie informuotų siuntėjus, jog jie, adresuodami siuntas, nurodytų teisingą adresą“, – informavo „Lietuvos pašto“ spaudos atstovas Tomas Bašarovas.
Jis taip pat priminė, kad vadovaujantis Pašto įstatymu gyventojai turi aiškiai ir suprantamai sunumeruoti savo gaunamųjų laiškų dėžutes.
Be to, šiuo metu apie gautą registruotąją siuntą, kuri saugoma ir atsiimtina pašte, gyventojai yra informuojami elektroniniu būdu, t.y. SMS žinutėmis arba el. paštu. Elektroniniai pranešimai keičia įprastus popierinius pranešimus, kurie paliekami gaunamųjų laiškų dėžutėse. Tad nuo šiol adresuojant siuntą reikia nepamiršti nurodyti ir papildomų gavėjo kontaktinių duomenų: mobiliojo telefono numerį ir (arba) el. paštą. Šie turi būti rašomi ant registruotosios pašto siuntos voko ar pakuotės žemiau įprastų gavėjo rekvizitų.
Pokyčiai baigėsi?
Pasak Lapių seniūno pavaduotojos Ramutės Abramavičienės, tai, kad Upelio g. reikia sutvarkyti namų numeraciją, ji iš Kauno rajono valdžios girdėdavusi nuolat. Pernai buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, įpareigojantis tai padaryti. Tuomet ir prasidėjo sumaištis.
„Upelio g. buvo skirti dideli, 25-30 arų sklypai. Tad praėjus keletui dešimtmečių, žmonės ėmė juos dalinti. Taip ir prisikūrė naujų adresų. Numeracija neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nuspręsta ją sutvarkyti. Kodėl nebuvo panaudotos raidės? Nelabai „Registrų centras“ jas leidžia naudoti. Kokie 2-3 m. stengiamasi atsisakyti šios praktikos“, – paaiškino seniūno pavaduotoja.
Moteris tikino, ir pati nelabai žinojusi, kam buvo sukeisti adresai.
„Gaila tų Upelio g. gyventojų. Tikiuosi, jie supras, kad ne seniūnija kalta“, – vylėsi Lapių seniūno pavaduotoja R.Abramavičienė.
„Įeinu į sistemą ir matau, kaip yra dabar. O kas tiksliai pakito – neaišku. Ką pažinojau, tą ir informavau apie pokyčius. Žmonės pasipiktinę kreipiasi, kenčiu dabar aš. Gaila tų Upelio g. gyventojų. Tikiuosi, jie supras, kad ne seniūnija kalta“, – vylėsi R.Abramavičienė.
Pasak jos, sklypų dalinimasis šioje gatvėje baigtas, tad daugiau kistis adresai nebeturėtų. Moteris patarė tiems gyventojams, kurių namo numeris pasikeitė, kreiptis į „Registrų centro“ filialą Kaune. Jie išduos apie 4 eurus kainuojantį išrašą, kurį reikia pristatyti seniūnijai dėl deklaruotos vietos koregavimo.
„Lapėse laukia ir daugiau permainų. Prisijungus Domeikavos seniūnijai iki šiol priklausantį Smiltynų I kaimą, gali sutapti ir gatvių pavadinimai“, – pareiškė seniūno pavaduotoja.
Jos teigimu, gatvės šiais laikais kuriamos pakankamai kurioziškai. Užtenka trijų sklypų, ir galima kelią tarp jų jau vadinti gatve. Anksčiau tam reikėdavo bent dešimties sklypų.
Reikėjo sutvarkyti numerių seką
Supažindintas su šia problema Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis patikino, jog Kauno rajonas orientuotas į plėtrą, pirmauja Lietuvoje pagal statybų leidimų išdavimo rodiklį, todėl užkirsti tam kelio negalima.
„Upelio g. numeracijos tvarka neatitiko reikalavimų nuo seno. Nenorėta stabdyti nuosavybės dokumentų tvarkymosi jų savininkams, tad adresai buvo skiriami pakankamai chaotiškai. Atėjo metas išspręsti šią problemą kompleksiškai. Todėl pernai metų rudenį išėjo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl adresų keitimo. Buvo pakeista virš 10-ties namų numeracija.
Taigi pakitus teisės aktams, reikėjo sutvarkyti ir bendrą numerių seką. O šie procesai yra lėti“, – paaiškino M.Kruopis.
Pasak jo, adresas nėra žmogaus nuosavybė, tad gali būti keičiamas. Be to, šiuo atveju priskyrus raides, būtų kilusi dar didesnė betvarkė. Labai urbanizuotose teritorijose šis žymėjimo būdas netinka.
„Nemažai Kauno rajone vietų, kur numeracijai naudojamos raidės. Vienur net pusę abėcėlės esame panaudoję. Naujų adresų per dieną išduodame dešimtis, tad tai nuolatiniai procesai ir to nesustabdysi, – pabrėžė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
O štai gyventojų informavimas dėl pokyčių, pasak jo, – konstanta. Tai turėjo būti padaryta.
„Susisiekėme su Lapių seniūnija. Darbuotojai patikino, padarę viską, ką reikėjo: buvo viešinimas skelbimų lentoje, gyventojai informuoti individualiai. Juk tai mažas miestelis, didelių sunkų neturėjo kilti“, – teigė M.Kruopis.
Gyventojams niekur nereikia kreiptis
VĮ „Registrų centro“ Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Urbonavičė patikino, jog pakeistų adresų problema šiuo metu yra itin aktuali – įmonė sulaukia nemažai gyventojų skundų.
Keičiant numeracijos seką, gyventojai turi būti informuojami dukart – prieš darant pokytį ir jį padarius.
Pasak jos, keičiant numeracijos seką, gyventojai turi būti informuojami dukart – prieš darant pokytį ir jį padarius. Po pirmojo pranešimo turi būti suteikiamas dešimties dienų terminas, skirtas pasiūlymams pareikšti. Viešinimu turi pasirūpinti seniūnija. Informacija privalo būti pateikta skelbimų lentoje. Jei keičiami tik keli adresai, gyventojai turėtų būti informuojami ir individualiai.
„Raidžių prijungimo prie numerių tikrai neatsisakoma. Vietos valdžia priima sprendimus, kaip pakeisti numeraciją. Jei konkrečiu atveju reikalinga prie skaičių prijungti raides, taip ir daroma.
Po pokyčių gyventojams nieko nereikia daryti – informacija dėl pasikeitusio adreso automatiškai pakeičiama ir visuose registruose. Jei gyventojai jau buvo deklaravę gyvenamąją vietą toje gatvėje, nereikia iš naujo jos deklaruoti“, – patikino Registrų centro atstovė.