Kuriozinė situacija: poliklinikoje gali tekti įrodinėti, kad esate draustas

Negali matyti draustumo – negali nemokamai gydyti

Sveikatos apsaugos sistemoje taikoma Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“ atlieka kelias funkcijas: joje pateikiama informacija apie paciento draudimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), apie tai, prie kokio šeimos gydytojo jis priskirtas, ir kokios paslaugos jam buvo suteiktos.

Pagal šiuos duomenis Ligonių kasos apmoka už gydymo įstaigų suteiktas paslaugas. Jei vėliau paaiškės, kad nemokamos paslaugos buvo suteiktos nedraustam pacientui, ligonių kasos pareikalaus už jas susimokėti pačią įstaigą.

Kaip 15min pasakojo savo pavardės nenorėjęs įvardinti IT specialistas, jei sistema neveikia, gydytojas negali nei patikrinti, ar pacientas draustas, nei užpildyti duomenų apie suteiktas paslaugas, todėl yra dvi išeitys: arba jis nepriima paciento, arba reikalingus duomenis pasirašo ant lapelio ir vėliau, vis tikrindamas sistemą ir laukdamas, kada ji atsigaus, suveda juos nedarbo metu. Dėl to kenčia ir gydytojai, ir pacientai, kuriems lieka mažiau gydytojo dėmesio, dėl išsitęsusio priėmimo laiko už durų tenka palaukti ilgiau, o patekus pas gydytoją dar tenka įrodinėti, kad yra drausti.

​Dėl to kenčia ir gydytojai, ir pacientai, kuriems tenka įrodinėti, kad yra drausti.

„Kai sistema neveikia, gydytojo rankos tampa surištos, jis nieko negali daryti – negali matyti, ar pacientas draustas, negali matyti, pas kokį šeimos gydytoją jis prirašytas, negali atsiskaityti Ligonių kasoms, kad suteikė paslaugas. Įstaigos, kurios turi savo sistemas, gali informaciją suvesti į jas, o mažoms įstaigoms darbas visiškai sustoja. Jos net nemato, ar tai jų pacientas.

Nuo spalio mėnesio situacija tik blogėja. Pavyzdžiui, šį mėnesį sistema dažniau neveikė negu veikė, o Ligonių kasos apie situaciją informacijos neteikia. Tik kartojama, kad problema tvarkoma. Visa tai rodo, kad Lietuva labai sunkiai žengia į technologijų pasaulį. Privačiame versle viskas sklandu, tačiau su valstybinėms įstaigoms – didžiulė problema. Suprantama, geri IT specialistai kainuoja brangiai, bet šiais laikais būtina į juos investuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dainavos poliklinikoje

Ligonių kasos problemos nesureikšmina

Valstybinė ligonių kasos atstovai pripažįsta, kad sistema iš tiesų neveikia sklandžiai. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ gedimas įvyko dėl LESTO elektros tinklų avarijos – buvo sugadinta dalis techninės ir programinės įrangos.

Todėl prireikė pakeisti sugedusią techninę įrangą ir įkelti duomenis į naują įrangą. Dėl didelės duomenų bazių apimties atstatymo iš atsarginių kopijų darbai užtruko, todėl gydymo įstaigos ir negalėjo prisijungti prie „Sveidros“.

„Dėl didelės duomenų apimties „Sveidros“ atkūrimo darbai užtruko, nors VLK specialistai kartu su paslaugų teikėjais dirbo nepertraukiamai (atstatymo darbai buvo vykdomi ir naktimis). Šiuo metu „Sveidros“ veikla yra atstatyta, tačiau dėl ypač didelio perduodamų duomenų srauto galimi sutrikimai arba „Sveidros“ posistemės veikia lėčiau nei įprasta. VLK ir paslaugų teikėjų darbuotojai sprendžia greitaveikos problemas ir tikisi, kad jos artimiausiu laiku bus išspręstos.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad dauguma gydymo įstaigų turi įdiegusios savo informacines sistemas, kurių pagalba pacientai registruojami pas gydytojus, taip pat jose tvarkomi pacientams suteiktų paslaugų duomenys. Todėl net ir neveikiant „Sveidrai“ šios įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o paciento apsilankymo duomenys yra įrašomi į paciento sveikatos kortelę, kuri saugoma gydymo įstaigoje.

Be to, „Sveidroje“ nėra nustatomas paciento draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Šie duomenys tvarkomi Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre, kurio veikla sutrikusi nebuvo. Draudimą galima patikrinti tiesiogiai registre arba kiekvienas žmogus gali jį pasitikrinti VLK interneto svetainėje“, – teigė VLK ryšių su visuomene skyriaus specialistė Vita Lyskoitienė.

Taigi, pasak VLK, teiginys, kad gydymo įstaigos turės apmokėti už pacientams suteiktas paslaugas, nes neturėjo galimybės patikrinti jų draudimo, ir tokiu būdu jos patirs finansinių nuostolių, nėra teisingas

Gydytojui tenka spėlioti, ar pacientas nemeluoja

15min kalbinto IT specialisto žiniomis, jei neveikia „Sveidra“, dažniausiai neveikia ir VLK informacija apie draustumą, todėl VLK siūlymas nėra išeitis. Be to, tai vėlgi apsunkina gydytojo darbą – turint integruotą sistemą nesuprantama, kodėl reikia eiti į kitas sistemas, vėl vesti į jas pacientų kodus ir t.t.

Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis taip pat patvirtino, kad dėl „Sveidros“ sutrikimų kyla didelių problemų tiek gydytojams, tiek pacientams.

Jei nepatikrinamas paciento draustumas, gydymo įstaigų sistema neleidžia registruoti pas gydytoją ir formaliai tokio paciento negalima priimti. Taigi neveikiant „Sveidros“ sistemai dauguma įstaigų negali atlikti jokių veiksmų. Problemų kyla, net jei trikdžiai trunka kelias ar keliolika minučių. Formaliai, jei negalima patikrinti draustumo, pacientas turėtų būti arba nepriimti, arba imamas iš jo mokestis.

„Mes savo sistemoje įdiegėme funkciją, kad galime ignoruoti draustumo faktą. Mes tiesiog ignoruojame šį faktą ir leidžiame registruoti pacientą ir suteikti jam paslaugas, o jo draustumą patikriname vėliau, kai „Sveidra“ vėl veiks. Ir tikrai būna atvejų, kai žmogus nedraustas, o sakė, kad draustas. Ne todėl, kad norėjo pameluoti, tiesiog nežinojo: pavyzdžiui, pats moka įmokas, bet pavėlavo laiku sumokėti, studentas pradėjo dirbti, bet dar nesutvarkyti dokumentai, nemažai problemų mums sudaro grįžę emigrantai.

Žmonės negali rezervuoti laiko internetu, skambina į gydymo įstaigą, piktinasi, taigi prasideda sumaištis su daugybe neigiamų emocijų.

Mažesnės įstaigos ne visada turi savo sistemas arba nėra jų pritaikiusios šiai situacijai, todėl joms kyla dar daugiau problemų: bandoma registruoti pacientą, o sistema neleidžia, tuomet vėl bandoma po minutės, po penkių minučių, pacientas laukia, pyksta. Tai tik dar labiau supriešina gydytojus bei pacientus ir, aišku, veikia patį gydymo procesą“, – pasakojo R. Kizlaitis.

Pasak pašnekovo, kai sutrinka „Sveidros“ veikla, sutrinka ir internetinė registracija pas šeimos gydytoją per tinklapį sergu.lt, kuriuo naudojasi tūkstančiai žmonių. Mat sistema tikrina, ar žmogus prie to gydytojo tikrai prisirašęs. Dėl to žmonės negali rezervuoti laiko internetu, skambina į gydymo įstaigą, piktinasi, taigi prasideda sumaištis su daugybe neigiamų emocijų.

„Formaliai už paslaugas, suteiktas nedraustam pacientui, turi susimokėti pati gydymo įstaiga, nebent ji įrodytų, kad klaida įvyko dėl Ligonių kasų kaltės. Tiesa, Ligonių kasos kol kas į tokias situacijas žiūri gana geranoriškai, bet jei reikėtų susimokėti už visas sistemos klaidas, susidarytų nemža suma. Pacientų srautai pas mus labai dideli, todėl tokių atvejų tikrai yra. Kitas nepamatuojamas dalykas – neigiamos emocijos, kurios kyla pacientams ir veikia gydymo procesą“, – svarstė Santariškių klinikų atstovas.