Žaislų nepasidalinusiems vaikams kaimynai iškvietė policiją
„Esame vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai. Kaimynystėje gyvena jauna, inteligentiška, išsilavinusi šeima, kuri augina du aktyvius berniukus. Vienas jų dar nekalba ir savo visas emocijas reiškia spiegimu arba verkimu“, – pasakojo pašnekovas.
Vieną vakarą jie netikėtai atsidūrė pagyvenusių kaimynų dėmesio centre. Pastarieji po 21 val. girdėdami vaikų riksmus ir verksmą („Paleisk, čia mano, neduosiu, baik!“), iškvietė policiją.
Pareigūnai sutrikę sako: „Čia triukšmas pas jus. Skriaudžiami vaikai?“ O vaikai už tėvų kojų slepiasi ir didelėmis, kaip pelėdžiukų akimis, žiūri.
„Gal prieš kviesdami policijos pareigūnus jie vis dėlto užeitų pas šeimą ir įsitikintų, ar specialiosios tarnybos tikrai reikalingos. Kol vaikai žaidė, „pilietiški“ kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, nes „bute triukšmas, vyksta muštynės ir skriaudžiami vaikai“. Atvažiavo policija, o kaimynų vaikai su pižamomis, jų mama – su chalatu ir naktiniais, pareigūnai sutrikę sako: „Čia triukšmas pas jus. Skriaudžiami vaikai?“ O vaikai už tėvų kojų slepiasi ir didelėmis, kaip pelėdžiukų akimis, žiūri.
Policijos pareigūnai pagal protokolą užėjo, apžiūrėjo butą, apžiūrėjo, ar nėra mėlynių ant vaikų kūno, pasikalbėjo su kaimynais, įsitikino, kad nėra smurto artimoje aplinkoje, ir išvyko. Policininkai buvo iškviesti į padorią, inteligentišką šeimą. Tarsi neturėtų svarbesnių reikalų. Panašu, reikia būti labai atsargiems: švęsite namuose gimtadienį, ateis draugų, su kuriais išgersite vyno, o vaikas eidamas susimuš į baldus ar nepasidalins žaislų su kitais vaikais ir, neduok Dieve, paleis „dūdas“. Kaimynų dėka pas jus gali atvažiuoti specialiosios tarnybos ir jeigu įpūsite promilių, nenustebkite, kad pas jus pradės lankytis vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai“, – kurioziška situacija piktinosi 15min skaitytojas.
Pašnekovas teigė pritariantis naujam įstatymui, kad nebūtų mažojo Mato atvejų, bet reikia ir sveiko proto bei supratimo vykdant įstatymo raidę.
15min primena, kad sausio pabaigoje visą Lietuvą sukrėtė šiurpus įvykis Kėdainių rajone, kai motinos ir patėvio buvo sumuštas keturmetis Matas. Paaiškėjo, kad berniukas patėvio smurtą kentė seniai, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų vaikui apsaugoti. Netrukus po šios tragedijos Seime vienbalsiai buvo priimtas įstatymas, draudžiantis visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
Policijos iškvietimų pas vaikus po Mato mirties padaugėjo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius patvirtino, kad po Lietuvą sukrėtusių smurto prieš vaikus įvykių, iš kurių paskutinis ypač liūdnas – motinos ir patėvio sumuštas keturmetis mirė, iškvietimų dėl įtariamo smurto prieš vaikus padaugėjo, tačiau dauguma atvejų jie nepasitvirtina.
„Iš tiesų, žmonių noras ginti vaikus padidėjęs, nors ne visada įtarimai pasitvirtina. Pavyzdžiui, kovo-balandžio mėnesiais teko gauti paklausimų iš Vilniaus rajono gyventojų dėl gandų, kad yra grupuotė, kuri grobia vaikus. Net buvo įvardintas konkretus mikroautobusas, romų tautybės asmenys ir pan. Šiems gandams visiškai nebuvo jokio pagrindo. Paprasčiausiai Vilniaus rajono policijos komisariatas buvo suaktyvinęs prevencinį darbą – pareigūnai ėjo į mokyklas, skaitė paskaitas, pasakojo, kad su nepažįstamais žmonėmis geriau nešnekėti, siūlomų saldainių neimti, į svetimus automobilius nesėsti.
Dalis tėvų nusprendė, kad dūmų be ugnies nebūna ir bet kokio mikroautobuso stabtelėjimas netoli mokyklos rasdavo tęsinį, kad kažkas matė, kaip į jį įsėdo du vaikai ir pan. O nieko panašaus nebuvo. Taigi visuomenė vaikų klausimu šiuo metu yra labai jautri ir tai gerai. Geriau pranešti apie įtarimus, kurie nepasitvirtina, negu nepranešti apie realų smurtą prieš vaikus“, – tikino jis.
Įpareigojimas tėvams bent kilimą patiesti
Kita kategorija pranešimų, susijusių su vaikų keliamu triukšmu, nėra gausi. Yra žmonių, kurie dėl tam tikrų psichoemocinių problemų labai jautrūs bet kokiam triukšmui, tačiau iš tiesų jų yra labai mažai. Kiti žmonės, P.Radvilavičiaus pastebėjimais, vaikų keliamam triukšmui tiesiog pakantesni nei suaugusiems, todėl tokių skundų – tik vienetai.
„Mažų vaikų keliamas triukšmas – tikrai komplikuotas klausimas. Kaip spręsti šią problemą, teko girdėti įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, jei vaikas hiperaktyvus, egzistuoja įvairių techninių priemonių, kaip triukšmą sumažinti – ypatinga grindų danga ir pan. Kiti sako, kad vaiko keliamas triukšmas tarsi natūralus dalykas ir jeigu vaikas aktyvus, negi jį suriši? Belieka tik susitaikyti.
Vis dėlto apibendrinus, vaikų keliamas triukšmas kaimynams turėtų netrukdyti, o tėvai turėtų padaryti viską – pradedant auklėjimo priemonėmis, baigiant inžineriniais sprendimais, kad taip ir būtų. Atskirais atvejais, jeigu objektyviai to padaryti neįmanoma, matyt, galiausiai turėtų pasisakyti teismas“, – svarstė policijos atstovas.
Pasak jo, policijos pareigūnai, atvykę dėl tokio pobūdžio iškvietimo, galutinio sprendimo paprastai nepriima. Yra vertinama daugiau aplinkybių – kaip ilgai ir vėlai triukšmaujama, pavyzdžiui, nenormalu, jei triukšmas būna iki vėlumos, kaip garsiai triukšmaujama, kaip dažnai. Esą gyvenimas toks įvairialypis, kad teisės aktais visų situacijų neaprašysi: kai kertasi kelių pusių interesai, reikia vertinti, kieno interesai yra svarbesni, kuri pusė yra silpnesnioji.
„Policijos nuostata, kad tėvai visgi turi padaryti viską, kad kaimynai galėtų gyventi ramiai. Jeigu kaimynai kenčia, skundžiasi, o tėvai net kilimo ant grindų nepatiesė, jau būtų žiūrima kitaip“, – teigė P.Radvilavičius.
Dažniausiai skundžiasi dėl muzikos ir išgertuvių
Bene didžiausią iškvietimų, susijusių su kaimynų keliamu triukšmu, srautą sudaro kaimynų vakarėliai – muzika, šūkavimai, barniai, remonto darbai.
Policijos pareigūnai galutinio sprendimo paprastai nepriima. Yra vertinama, kaip ilgai ir vėlai triukšmaujama, kaip garsiai triukšmaujama, kaip dažnai.
„Triukšmas name ar bute skirstomas į dvi kategorijas – paprastas triukšmas ir triukšmas su smurto požymiais. Šiemet Vilniaus apskrityje iškvietimų dėl triukšmo registruota 3112 plius 1533 su smurto požymiais. Pernai gauta beveik 11 tūkst. pranešimų dėl triukšmo, plius 5727 su smurto požymiais.
Dėl smurto artimoje aplinkoje per visus praėjusius metus registruota 13 tūkst. pranešimų, iš jų 2891 – atvejai, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiemet tokių pranešimų gauta 2995 pranešimai, ikiteisminis tyrimas pradėtas 736 atvejais. Kitais atvejais, patikslinus įvykių aplinkybes, nerasta teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Dalis pranešimų nepasitvirtina ne todėl, kad nebuvo smurto, bet todėl, kad auka pareiškia, kad neturi pretenzijų ar kiek kitaip nupasakoja aplinkybes ir nusikalstamos veikos sudėtis išnyksta“, – teigė pašnekovas.
Leistinas triukšmo lygis pagal valandas griežtai reglamentuojamas teisės aktais, tačiau labai retais atvejais triukšmo lygis matuojamas decibelais. Pareigūnai, atvykę į vietą ir išgirdę triukšmą, turi teisę patys jį įvertinti, remdamiesi savo pojūčiais.
Jei triukšmo nebėra, svarbiausia – kuo daugiau liudininkų
Beje, policija gali užfiksuoti triukšmą tik tuo atveju, jeigu jis pastovus. Mat atvykus policijai triukšmas jau gali būti nurimęs. Tokiu atveju svarbūs liudininkų parodymai.
„Tai, kad triukšmo jau nebėra, triukšmautojų neatleidžia nuo atsakomybės. Jei triukšmautojai neigia savo kaltę, svarbu, kad liudininkų būtų kuo daugiau. Kaip papildomas įrodymas gali būti ir pačių gyventojų įrašytas triukšmas. Daugiabučių namų gyventojai neturėtų manyti, kad skųstis dėl to, kad kaimynai drumsčia jų ramybę, yra gėdinga. Ginti savo teises – orus ir garbingas elgesys. Todėl net jei pareigūnams nepavyksta išgirsti triukšmo, surinkus kaimynų parodymus, dauguma atvejų įrodoma, kad buvo triukšmaujama.
Bauda už tokį nusižengimą – nuo 50 iki 300 eurų, tačiau pirmą kartą paprastai skiriama 25 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus numatoma bauda nuo 280 iki 600 eurų. Jei triukšmaujama dažnai, per policijos portalą ar atvykus tiesiogiai į komisariatą galima parašyti pareiškimą, po kurio triukšmautojai atsidurs policijos akiratyje, jiems bus parodytas ypatingas dėmesys, pavyzdžiui, namas dažniau bus įtrauktas į patruliuojančių pareigūnų maršrutą“, – aiškino P.Radvilavičius.
