Laikotarpiu nuo Vyriausybės darbo pradžios 2020 metų gruodžio 11-ąją iki šių metų kovo 17-osios įvairios visuomenės informavimo priemonės daugiausia dėmesio skyrė už koronaviruso valdymą šalyje atsakingam A.Dulkiui – jis paminėtas daugiau kaip 10-yje tūkstančių pranešimų.
„Daugiausia per pirmąsias 100 dienų minėtas sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys – koronavirusas, su juo susiję ribojimai bei sprendimai vis dar yra pagrindinė žiniasklaidos tema“, – teigė bendrovės „Mediaskopas“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Atitinkamu laikotarpiu 2016–2017 metais, kai valdžios vairo stojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, o apie koronavirusą nebuvo jokių žinių, tarp ministrų taip pat matomiausias buvo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ministrų paminėjimai žiniasklaidoje (2020.12.11–2021.03.17) | Pranešimų skaičius |
---|---|
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys | 10 566 |
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis | 4 511 |
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė | 3 786 |
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė | 3 676 |
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas | 3 173 |
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė | 2 254 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė | 1 962 |
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska | 1 680 |
Kultūros ministras Simonas Kairys | 1 630 |
Finansų ministrė Gintarė Skaistė | 1 540 |
Susisiekimo ministras Marius Skuodis | 1 536 |
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas | 1 265 |
Energetikos ministras Dainius Kreivys | 1 261 |
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas | 1 055 |
Tačiau žiniasklaida jį citavo maždaug dvigubai rečiau nei A.Dulkį.
Apskritai Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariams žiniasklaida suteikė daugiau dėmesio nei S.Skvernelio Vyriausybėms ministrams.
Dėmesys ministrams augo beveik 35 proc.
„Lyginant su S.Skvernelio Vyriausybės „šimtadieniu“ matyti, jog dėmesys ministrams augo beveik 35 proc. – nuo beveik 30 tūkst. pranešimų 2016–2017-aisiais iki beveik 40 tūkst. pranešimų 2020–2021-aisiais.
Vienintelis sutapimas tarp šių dviejų Vyriausybių ministrų buvo tas, jog tiek S.Skvernelio, tiek I.Šimonytės Vyriausybėse pirmojoje vietoje atsidūrė sveikatos apsaugos ministrai, o tarp mažiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukusių pateko energetikos ministrai“, – pažymėjo V.Kairienė.
Tuometinis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, pasak jos, buvo populiarus dėl planuojamų inicijuoti draudimų ir alkoholio ribojimų, o dabartinis ministras A.Dulkys esą išimtinai minimas tik koronaviruso kontekste.
„Taip pat šio „šimtadienio“ metu pastebima ir gerokai intensyvesnė kritikos linija tiek iš opozicijos, tiek iš kitų visuomenės veikėjų“, – pridūrė bendrovės „Mediaskopas“ atstovė.
Per šimtą pirmųjų Vyriausybės darbo dienų į antrą vietą pagal matomumą žiniasklaidoje užkopė užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jis minėtas daugiau kaip 4-iuose tūkstančių pranešimų.
Prieš tai užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs Linas Linkevičius kadencijos pradžioje cituotas apie du kartus rečiau.
Ministrų paminėjimai žiniasklaidoje (2016.12.13–2017.03.22) | Pranešimų skaičius |
---|---|
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga | 4 137 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis | 3 509 |
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas | 2 899 |
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | 2 546 |
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Petrauskienė | 2 528 |
Finansų ministras Vilius Šapoka | 2 367 |
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis | 2 242 |
Ekonomikos ir inovacijų (Ūkio) ministras Mindaugas Sinkevičius | 1 980 |
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson | 1 532 |
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas | 1 425 |
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis | 1 412 |
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas | 1 130 |
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė | 1 119 |
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas | 773 |
„Antrojoje vietoje atsidūrusio, užsienio reikalų ministro G.Landsbergio populiarumas buvo susijęs ne vien su pandemijos valdymu, tačiau ir jo politine veikla.
Jis minėtas ir partijos pirmininko rinkimų kontekste, taip pat sulaukė ir neigiamo žiniasklaidos dėmesio, kuomet jam buvo skirta bauda dėl naudojimosi telefonu vairuojant“, – teigė V.Kairienė.
G.Landsbergio populiarumas buvo susijęs ne vien su pandemijos valdymu, tačiau ir jo politine veikla.
A.Šuminas: ne su pandemija susijusios temos – paraštėse
Maždaug dvigubai daugiau žiniasklaidos dėmesio nei pirmtakas sulaukė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: ji minėta daugiau kaip 3,7 tūkst. pranešimų, o buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius – 1,9 tūkst. pranešimų.
Tiesa, praėjusios Vyriausybės narys socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis buvo žymiai populiaresnis nei dabar šiai ministerijai vadovaujanti Monika Navickienė.
L.Kukuraitis cituotas daugiau kaip 3,5 tūkst., o M.Navickienė – 1,9 tūkst. pranešimų.
Vilniaus universiteto polinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas darė prielaidą, jog tokie rodikliai taip pat susiję su COVID-19 pandemija.
„Jeigu išimtume paiminėjimus, susijusius su pandemija, pamatytume turbūt gana panašų vaizdą, lyginant su 2016–2017 metais“, – svarstė jis.
Kitos ministrų temos natūraliai yra dienotvarkės paraštėse.
„Pandemija yra ta tema, kuri dominuoja, tada kitos ministrų temos natūraliai yra dienotvarkės paraštėse“, – teigė A.Šuminas.
Tačiau esamam ir buvusiam energetikos ministrams, nei dabar, kai turime pandemiją, nei tada, kai jos nebuvo, sunkiai sekasi pakliūti į žiniasklaidos akiratį.
A.Šuminas svarstė, jog praėjusiai Vyriausybei energetika nebuvo prioritetinėje vietoje.
„Valstiečių-žaliųjų Vyriausybės atveju energetika tikrai nebuvo prioritetinė sritis. Turbūt pats ministras Ž.Vaičiūnas buvo vienas iš mažiausiai atpažįstamų ministrų“, – teigė politinės komunikacijos ekspertas.
„O dabar, kalbant apie šią Vyriausybę, pagrindinis prioritetas vis tiek pandemija, – pažymėjo A.Šuminas.
– Nors, manau, tiek TS-LKD, tiek pačiam ministrui, klausimai, susiję su energija, su Astravo atomine elektrine, su sinchronizacija, nepriklausomybe nuo Rusijos, yra svarbūs. Bet nori-nenori, kai yra gaisras namuose, pirmiausia galvoji apie gaisro gesinimą, o ne apie atsinaujinančios energetikos šaltinius ar panašiai.“
Tyrimą apie ministrų komunikaciją bendrovė „Mediaskopas“ atliko apibendrinusi daugiau kaip 850 šaltinių, į kuriuos įeina nacionalinės bei regioninės spaudos, internetinių portalų ir naujienų agentūrų straipsniai, radijo bei televizijos publicistinių laidų ir žinių pranešimai, informaciją.