Bendrovės „Baltijos tyrimai“ gen. direktorė sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad, rinkėjams užduodant atviro tipo klausimą, kuriais visuomenės veikėjais pasitikima, tarp jaunų politikų ar visuomenės atstovų minimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis (6,3 proc. ir 5 vieta sąraše), žurnalistas Andrius Tapinas (3,6 proc. ir 8 vieta sąraše), Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Remigijus Šimašius (2,9 proc. ir 11 vieta sąraše), partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis (2,7 proc. ir 12 vieta sąraše), Socialdemokratų partijos vedlys Gintautas Paluckas (1,2 proc. ir 20 vieta sąraše).
„Dauguma šių žmonių – partijų vadai. Juos rinkėjai dažniau išgirsta kalbančius žiniasklaidoje. Kiti jaunesni politikai partijose, nors galbūt yra pakankamai aktyvūs, yra nepaminimi rinkėjų“, – LRT.lt teigė R.Ališauskienė.
Pasak sociologės, politika apskritai labiausiai domisi ne „Facebook“ auditorija, o vyresni rinkėjai: „Jaunimas iki 30 metų labai menkai domisi politika ir beveik nežino politikų pavardžių. „Facebook“ jie taip pat dažniausiai skaito ne apie politiką.“
Norint, kad politiku pasitikėtų ar už jį balsuotų, reikia būti žiniasklaidoje, susitikti su rinkėjais ir pan.
Kaip teigė bendrovės „Baltijos tyrimai“ gen. direktorė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje rinkėjai dažniausiai pamini Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį, o jų jauni politikai – mažai pastebimi. Iš viso rinkėjai paminėjo 78 pavardes, bet kai kuriuos – po kartą. Tuo metu 26 žmones paminėjo bent procentas apklaustųjų. „Sąraše – nedaug jaunų politikų. Daugiausia jame – politikai, kurie yra labai aktyvūs visuomenėje. Norint, kad politiku pasitikėtų ar už jį balsuotų, reikia būti žiniasklaidoje, susitikti su rinkėjais ir pan.“ – LRT.lt komentavo R.Ališauskienė.
Kaip teigė bendrovės „Vilmorus“ vadovas ir sociologas V.Gaidys, R.Šimašius, G.Landsbergis, R.Žemaitaitis, R.Karbauskis ir G.Paluckas – šie politikai paminimi ir jų atliekamose apklausose. „Trys iš jų turi pliuso ženklą, G.Paluckas kartais turi pliuso, kartais – minuso, o G. Landsbergis turi minuso ženklą. R.Karbauskis taip pat šiuo metu yra su minuso ženklu“, – teigė V.Gaidys.
Nesakyčiau, kad paminėtos politikų pavardės asocijuojasi su veržlia jaunyste, gigantiškais pokyčiais.
Anot sociologo, amžiaus sąvoka turi nemažai sudedamųjų: „Yra chronologinis amžius, biologinis amžius, psichologinis amžius, socialinis amžius. Nesakyčiau, kad paminėtos politikų pavardės asocijuojasi su veržlia jaunyste, gigantiškais pokyčiais. Filosofas Jose Ortega-I-Gassetas amžių skirstė taip: iki 30-ies vyksta įsisavinimas, ką padarė ir suprato kitos kartos, nuo 30 iki 45 m. vyksta laiko dvasią atitinkančių naujų idėjų paieška ir konkurencija su vyresnėmis kartomis, tai – veržliausias etapas; nuo 45 iki 60 m. – konservatyvumo amžius, kai gini tai, ką suradai“, – LRT.lt kalbėjo sociologas V. Gaidys.
Jo žodžiais, estai jaunais politikais garsėjo nuo Atgimimo laikų. „Jei pažiūrėtume ir lietuvių nuotraukas iš 1989-ųjų, tai pamatytume, kad naujasis politinis elitas buvo labai jaunas. Pokyčių laikotarpis reikalauja jaunų žmonių. Dabar yra toks laikas, kad žmonių sąmonėje apskritai nelabai daug politikų užsifiksavę. Kai 1989-aisiais buvo klausiama, kas geriausiai atstovauja jų interesams, būdavo paminima daug pavardžių, dešimtys galingų ir populiarių politikų. Šiuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė surenka 21 proc. – ją spontaniškai pamini kas penktas, premjerą Saulių Skvernelį – 8 proc., o trečias pagal populiarumą yra G. Landsbergis, turintis tik 4,1 proc. Pavardžių yra daug, bet nedaugelis pamini tas pačias“, – aiškino V.Gaidys.
Pasak sociologo, būti tik žiniasklaidoje nepakanka – nors, jei nebūsi joje, tavęs nebus išvis. „Būtų gerai ateiti su iniciatyvomis, jungtis į kokias nors grupes, būti aktyviam partijos viduje. Tuomet būtų ne tik to žmogaus paminėjimas, bet visos politinės scenos“, – kalbėjo V.Gaidys.
Politologė: jaunimui patekti į politikos viršūnę – sudėtinga
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad konservatoriai buvo pirmieji pradėję atsinaujinimą ir tai darė nuo paties pirmininko.
„Šalia G.Landsbergio yra Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Mykolas Majauskas, Tadas Langaitis. Šioje partijoje yra jaunų žmonių, bet klausimas, kiek juos galėtų paminėti žmonės gatvėje. Tai – pirmi žmonės, kurie šauna į galvą. Liberalai dabar yra lengvos komos būsenoje, bet jų gretose yra Aušrinė Armonaitė, sugebėjusi Vilniuje laimėti vienmandatę. LS gretose yra ir Simonas Gentvilas. Yra ir R.Šimašius, bet jo politinė karjera yra su dideliu klaustuku, nes jo iškovotas mero postas ir tiesioginiai rinkimai, atrodo, daugiau kaišo pagalius į ratus, o kai turi konkurentą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, viskas tampa dar sudėtingiau.
Kalbant apie socdemus, pirmiausia reikėtų paminėti G.Palucką, bet dauguma šios partijos Seimo narių yra senosios gvardijos atstovai. LSDP turi ir buvusį Jonavos merą, o dabar ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių. LVŽS gretose vienas ryškesnių yra Ekonomikos komiteto narys Virginijus Sinkevičius, kuris dažnai atstovauja partijai ir turi ryškesnį vaidmenį. Nors vyriausybėje jaunų žmonių yra daug, Seime situacija – kitokia. Čia pagrindines virveles tampo R.Karbauskis su Rima Baškiene“, – vardijo R.Urbonaitė.
Pasak politologės, Darbo partija buvo ta politinė jėga, kuri traukė jaunimą į savo gretas visomis įmanomomis priemonėmis. „Jiems žadėjo politines karjeras, jaunimas buvo „stumiamas“ netgi dirbtinai. Matėme Vytautą Gapšį, Viktorą Fiodorovą, bet jie nepraeidavo daugelio būtinų žingsnelių. Nebuvo realios patikros ir atrankos, tinkamumo tam darbui“, – sakė R.Urbonaitė.
Senoji karta sunkiai užleidžia vietas.
Jos teigimu, jaunimas į politinę sceną Lietuvoje ateina labai dirbtinai arba jo galimybės patekti į politikos viršūnes yra labai sudėtingos. „Senoji karta sunkiai užleidžia vietas. Kartais matome kovą tarp kartų, o ne simbiozę, kai senoji karta perduoda viską naujai ir jaunai kartai“, – apibendrino MRU politologė.
