Paprastai kovo–balandžio mėnesiais marių baseinas būdavo pripildytas tiek, kad vietomis bangos lipdavo ir per Ventės rago molo viršų. Per ledonešį ant jo virsdavo kalnai lyčių. Iš toli atrodydavo, jog gamta stato stiklo piramides.
„Net jei tirpsmo vandens ir būdavo mažiau, Kuršių marių vandens paviršius visada siekdavo molo viršutines briaunas, o dabar iki jų nuo paviršiaus susiformavo tuščias 1,2 metro tarpas. Priekrantės vandens linija nutolo nuo kranto, atsivėrė dugno seklumos, iškilo įspūdingo dydžio riedulys. Tokios seklumos tik sausomis vasaromis čia būdavo“, – kalba vietiniai žmonės.
Šilutės hidrometeorologijos tarnyboje šiandien, šeštadienį, komentaro, ar nepasiektas rekordinis vandens lygio kritimas mariose, nepavyko gauti, nes specialistams – poilsio diena. Bet budinčioji orų stebėtoja mano, kad Kuršių marių baseino spartus slūgimas yra dėsningas.
Dešimt dienų iš eilės vandens lygiai Vakarų Lietuvos upėse, įtekančiose į Kuršių marias, tik krito.
Nes nebuvo nei atlydžių, nei kritulių, visą mėnesį pūtė rytų vėjas, nestatęs Baltijos jūros bangų užtvarų, kaip būdinga vakarų krypčių vėtroms, srovės ištekėjimui per Kuršių marių žiotis.
Beje, nuo kovo 10 iki 30 dienos maždaug po metrą ir daugiau nukrito vandens lygiai Nemune, Minijoje, Danėje, Leitėje, Gėgėje, Veivirže, Šyšoje. Tad prietaka į marias buvo labai nedidelė.
Potvynis Kuršių marių ledą laužys ir stums į Baltiją nesunkiai, nes jis jau antra savaitė intensyviai vėtrų plėšomas, smulkinamas, yra pristumtas prie vakarinių krantų.
Dabar hidrologai jau tikslina anksčiau skelbtą savo prognozę dėl pavasarinio potvynio pradžios Šilutės rajone. Anksčiau minėję kovo 22-25 dienas, dabar linkę perspėti gal tik maždaug balandžio vidury priartėsiančius stichinius vandens lygius ir upių liejimąsi iš krantų.
Potvynis Kuršių marių ledą laužys ir stums į Baltiją nesunkiai, nes jis jau antra savaitė intensyviai vėtrų plėšomas, smulkinamas, yra pristumtas prie vakarinių krantų. Priešalas ties Rusnės sala labai silpnas, išvagotas plyšių ir kanalų. Kasdien atskyla įvairaus dydžio lytys, ant jų lieka ir šaukia pagalbos nutrūktgalviai žvejai.
Hidrologai perspėja, jog ties Nida plyti sustumto smulkiau ir stambiau laužyto ledo laukas. Tokia ledo sangrūda yra pavojinga, bet kuriuo metu gali išretėti ir prasiverti. Užlipus tikimybė įsmukti ir nugarmėti su visa žvejybine manta – labai didelė.
Šilutės hidrometeorologai tvirtina, jog šiųmetis kovo paskutinis dešimtadienis buvo keliais laipsniais šaltesnis už daugiamečių stebėjimų klimatinę normą, o šilumos sulaukti tikimasi tik balandžio antroje pusėje.
Žymiai aukštesnė už standartinę klimatinę normą temperatūra pamaryje šiemet buvo pirmąjį sausio dešimtadienį. Ji netikėtai priartino potvynį, kuris 45 sausio ir vasario dienas sutrikdė susisiekimą su Rusne, dėl ko teko rengti automobilių perkėlą ir gaišti prie jos eilėse. Šis darbas valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ atsiėjo trečdalį milijono litų.
