XIX-ojo amžiaus pradžioje Kuršių nerija apsodinta iš Olandijos ir Danijos atvežtomis kalnapušėmis.Taip buvo siekiama sustabdyti kopų slinkimą. Tačiau dabar apie 70 procentų Nerijos – miškai. Atviro kraštovaizdžio čia – ne tiek ir daug.
„Vakarų vėjas neša pušų sėklas, ir tos kopos taip pat pradeda želti tiesiog kaip kokie daigynai. Ir mes pagal gamtotvarkos planą turime šitas kopas gelbėti – šalinti iš jų sumedėjusią augaliją“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Pavienės, kiek ūgtelėjusios pušys pjaunamos, o sudygusios per vasarą – išraunamos. Kuršių nerijos nacionalinis parkas sumedėjusią augaliją šalins maždaug dviejų šimtų hektarų teritorijoje – Naglių ir Grobštų rezervatuose bei pajūrio palvėje. Pasak gamtosaugininkų, taip siekiama išsaugoti atvirą kraštovaizdį, kuris čia buvo kelis šimtus metų ir, svarbiausia, Baltosiose ir Pilkosiose kopose išsaugoti atviras buveines gyviems organizmams.
Jau antrus metus Kuršių nerijos nacionalinis parkas padėti kviečia savanorius. Šiemet gamtosaugininkams talkino Nidos moksleiviai.
Pasak parko direkcijos vadovų, per pusdienį, padedant trisdešimčiai savanorių, sutaupoma apie pusšimtį tūkstančių litų. Už šiuos pinigus tvarkomos ir prižiūrimos kopos.
